Jei kamuoja kažkokie neaiškumai dėl valstybių skolų ir kyla visokios sąmokslo teorijos, labai lengva viską išsiaiškinti susiradus skaičiukus. Nieko gi slapto čia nėra, pradėti galima nuo wikipedijos. Kaip pavyzdį imkime JAV. Bendra skolos struktūra: http://en.wikipedia.org/wiki/File:Estimated_ownership_of_treasury_securities_by_year.gif .. kaip matome, 2008 metais JAV vyriausybės skola užsieniui ir tarptautinėms kompanijoms sudarė 28% visos jos skolos. O štai didžiausios JAV vyriausybės užsienio skolintojos: http://en.wikipedia.org/wiki/File:Composition_of_U.S._Long-Term_Treasury_Debt_2005-2010.PNG .. Kaip matome, jokių Čadų ar Zimbabvių čia nėra. Panašiai yra ir su kitomis valstybėmis. Reikia atkreipti dėmesį, kad FED, JAV komerciniai bankai, investicinės kompanijos, pensijų fondai ir t.t. yra supirkę ir didelius kiekius kitų šalių vyriausybių akcijų. Panašiai ir su Japonija - nors ji turi labai didelę vyriausybės skolą, bet tuo pačiu Japonijos centrinis bankas bei visokie fondai kartu yra antras didžiausias JAV vyriausybės užsienio skolintojas. Tokia jau finansų sistema, kad kiekvienos šalies centrinis bankas savo valiutos stabilumą užtikrina pagrinde kitų šalių valiutos rezervais, o šie rezervai laikomi atitinkamų valstybių vyriausybių obligacijų forma. Taigi, jeigu doleris yra pagrindinė pasaulio rezervinė valiuta, tai normalu, kad JAV vyriausybės užsienio skola nominaliu kiekiu yra didžiausia pasaulyje. O dar visokie pensijų fondai, draudimo kompanijos, bankai - didelė dalis jų kaupiamų lėšų laikoma ekonomiškai išsivysčiusių šalių vyriausybių obligacijomis. Taigi, ekonomiškai išsivysčiusių šalių vyriausybės pagrinde skolingos tų pačių išsivysčiusių šalių piliečiams, įvairiems ūkio subjektams ir centriniams bankams. Jeigu ekonomiškai atsilikusios valstybės ir laiko kažkiek išsivysčiusių šalių skolos, tai tos sumos dažniausiai yra žymiai mažesnės už gaunamą paramą. Jų skurdas yra apspręstas netvarkos, įstatymų nebuvimo ir nesilaikymo, nestabilios padėties, žmonių išsilavinimo ir bendros kultūros, technologijų, infrastruktūros trūkumo ir pan. 2011.08.08 23:56, Fred rašė: > Jusu mintyse yra teisybes, be abejo. Bet jei sudeti turtinguju valstybiu skolas, jos virsys ju BVP suma. Pasaulis yra uzdara sistema, kazkas tas skolas turi tempt. Stai ir klausimas, kas tempia tas turtinguju valstybiu skolas? > Lyginciau turtinga valstybe su restoranu didmiescio prestizineje centrineje gatveje, o neturtinga - su bariuku to didmiescio priemiescio gatveleje. Produktus perka mazdaug vienodom kainom, taciau pirmasis parduoda 100 kartu brangiau, nei antrasis. Ir, neziurint i tai, restoranas vis neisbrinda is skolu, virsijanciu jo pelna, o bariukas sau daro nedideli pelna ir neturi rimtu skolu. Paradoksaliai skamba kazkaip ... > Be abejo, as toli grazu ne ekonomistas, tiesiog eilinis stomatolochas, todel galiu kazka suprasti neteisingai, taciau yra didelis noras meginti i tai gilintis. Dekingas uz idejas, kurios padeda tai daryti! > > -- "Vasaris"<none@none.none> wrote in message news:j1pe9j$pt7$1@trimpas.omnitel.net... >> "Fred"<fred@takas.lt> wrote in message news:j1p9nf$jph$1@trimpas.omnitel.net... >>> Gal konkreciai JAV Zimbabvei ir neskolinga, bet 20-30 turtingiausiu saliu gyvena taip turtingai ir gerai del to, jog likusios 200 nelabai turtingu saliu aria toms turtingoms salims. Jie dirba savo pragyvenimui uzsidirbt, va tik beda, kad daugumas nesupranta, kad tuo darbu jie aprupina ne tik save, bet ir turtingasias salis. Kito paaiskinimo as neturiu ziuredamas i skaicius, kurie rodo, jog turtingos salys, parduodamos ta pacia paslauga ir produkta brangiau, nei ta daro neturtingos bei pirkdamos is biednu "papigiai", vis tiek sugeba tureti skolas, virsijancias ju BVP, o biednos salys, parduodancios nebrangiai bei pirkdamos salyginai brangiai, sugeba tureti mazesnes skolas ... >>> Gal turit kitu paaiskinimu? >> >> Be abejo. Turtingosios šalys yra turtingos todėl, kad jos dirba našiau/išmaniau/taupiau/gudriau/mažiaubiurokratiškiau ARBA yra politiškai rimtai kontroliuojamų naudingųjų išteklių, kurie gali būti eksportuoti kaip užskaita. O tuo tarpu kokia Nigerija su tavo nuorodoje pateikta 5% skola nuo BVP paprasčiausiai negali garantuoti savo darbo metodais, politine ir pilietine sistema, kad daugiau negu tuos 5% gražins. Jeigu būtų koks nors paslėptas kreditingumo pasitikėjimas Nigerija, kuris neišnaudotas virš dabartinių 5%, momentaliai tenai pritekėtų kapitalo. O galbūt kokia nors Grenlandijai ir išvis nereikia to kapitalo, nes tokios klimatinės ir gyvenimo būdo sąlygos. Arba toks Liuksemburgas su savo mokesčių rojumi gali atsipūtęs būti dėl skolinimosi rezervo pertekliaus - ką ir rodo jo skolos/BVP santykis.