Ok. Euras yra sukurtas kaip kitokia valiuta nei dabartinės atskirų šalių valiutos. Euras sukurtas būti stabilia atsiskaitymo priemone, praktiškai be kitų funkcijų. Vienintelė jo ekonomikos reguliavimo funkcija - palaikyti stabiliai mažą infliacija. Jis nekurtas kaip ekonomikos skatinimo ar biudžeto gelbėjimo priemonė. Visų pirma dėl to, kad eurozona neturi vieno biudžeto, o yra atskiri šalių biudžetai. Todėl ir nustatyti šalių biudžeto deficito bei skolos limitai, todėl pagal įstatus ECB negali(-ėjo?) supirkinėti šalių-narių obligacijų. Kai ECB pradeda gelbėti šalių biudžetus, gaunasi didelis lėšų permetimas iš vienų šalių į kitas, vienodu dydžiu nuvertėja ir tos šalies valiuta, kuri nesuduria galų, ir tos, kurios ekonomika klesti. Siekiant, kad to nebūtų, vokiečiai prieš įsivesdami eurą ir įsivedė Konstitucijos straipsnį, draudžiantį gelbėti kitų eurozonos šalių biudžetus. Bet, nors nuostatos buvo priimtos, jų palaikymo mechanizmo praktiškai nebuvo. O dabar ir dominuojantys ekonomistai spaudžia (dažnai talkindami investitorių interesams), ir dabartiniai politikai siekia eurą padaryti biudžetų gelbėjimo priemone. Kas iš tokio jovalo su viena valiuta ir daugybe skirtingų biudžetų gausis - visiškai neaišku, akivaizdu tik kad stipresnės ekonomikos šalims, o ypač jų piliečiams, tokia valiuta ir toks CB visiškai nenaudingas, neaišku ar naudingas ir silpnesnių šalių ekonomikoms. Vieni skatinami būti amžinais eksportuotojais ir kreditoriais, kiti - importuotojais ir skolininkais. O Graikijos, Airijos, Portugalijos, Ispanijos, Italijos vyriausybės galėjo elgtis taip, kaip elgėsi Baltijos šalys ir daugybė šalių pasaulyje savo valiutas pririšusios prie kitų valiutų ar iš viso naudojančios kitų šalių valiutas. T.y. stengtis balansuoti biudžetą ir protingai riboti savo skolą. Tiesą sakant, tokios šalys tiesiog neturi kitos išeities, nes didėjanti skola ir prastėjančios ekonominės perspektyvos kerta per kredito reitingus ir skolintis darosi vis sunkiau. Todėl esi priverstas išlaidas koreliuoti su pajamomis. Na, bet jei ekonomiškai stiprių eurozonos šalių vadovai nenori išlaikyti stabilaus euro, neleidžia bankrutuoti nevykusioms vyriausybėms ir tuo pačiu savo mokesčių mokėtojų pinigais gelbėja neatsakingus investuotojus - jų valia. Taip jie gali ne sustiprinti eurą ir ES, o paskatinti dezintegracines nuotaikas ekonomiškai stiprių eurozonos šalių viduje. 2011.08.06 22:48, eMJei rašė: > Ograikija, italija , ispnaija, siu oatveju ir kitos nepaminetos, turi > viena esmini bruoza - jos nevykdo pilnos moentarines politikos, nes to > atsisake SAVO NORU priimdami EURA. > > Taigi graikijos bankrotas atrodo vienaip o didziuju ekonomiku, PILNAI > vykdanciu savo monetarine politika (JAV, Japonija, Sveicarija, UK, > Austrlaija, kanada, ir kt) visiskai kitaip. Sios valstybes tik del > politiniu motyvu gali atsisakyti ispirkti obligacijas, nes surinkti > klaviaturoje trilijona ar du ar desimt ir jais ispirkt visas > obligacijas, nulis problemu. Zinoma po to seka ekonomines, finansines, > politines pasekmes, BET MES KALBAM TIK APIE OBLIGACIJU ISPIRKIMA. > > Vokietija kaip suprantu bakrutuoti gali kaip graikija, nes euro ji > nekontrioliuoja , kaip kad japonai savo jiena ar amerikonai doleri.