Tai ir sakau - o apie ka gi klausimas?

O sheip product placement'as IMHO liudesys - noresjosi kaip geriau, gavosi 
kaip visada. Nes kai Dzeimsas Bondas pradeda su Fordu (neturiu nieko pries) 
vazineti - ka ash zinau...

"Laimis"  wrote in message news:jdukcv$us2$1@trimpas.omnitel.net...

Linas Petkevičius rašė:
> Tai ash kiek supratau kalba apie musu rinkos realijas. O tu kaip specas
> gal gali pasakyti - televizijos kavoja netycia patenkancius brendus
> grynai del to, kad nebutu apkaltinti paslepta reklama? Ar tik isimtinais
> ir pavieniais atvejais, o dazniau tai daroma kitais tikslais?

Apkaltinti paslėpta reklama galima už rodymą, o ne slėpimą. Tai veikiau
kavoja tik tuos, katrie nesusimoka, o rodo tuos, katrie vienokiu ar
kitokiu būdu atsilygina. Jeigu taip realiai vyksta. Dabar jau aš
suabejojau, nors į tušavimą esu atkreipęs dėmesį.
Apskritai įvairiuose siužetuose, laidose turbūt stengiamasi
filmuoti/montuoti neutraliai, kad niekas išskirtinai nepapultų į kadrą.
Tad jei papuola, tai tikėtina, kad neveltui. Mano įsivaizdavimu, šie
dalykai (kas parodoma) yra jau komercializuoti arba turi tokią tendenciją.
Beje, Siaurusevičius gavo 2kLT baudą už „nekaltus“ užrašus ant
marškinėlių (o šiaip tų baudelių po 1-3kLt, ne taip jau menkai paskirta
už paslėptą reklamą):
„Komisijos monitoringo ir tyrimų skyrius nustatė, kad televizijos
programos “Lietuvos televizija” šių metų ruugsėjo 23 d ir 30 d. laidose
“Pagaminta Kinijoje”, rėmėjų prekių ženklai buvo pateikiami taip, kad
žiūrovai galėjo nesuprasti, kad tai reklama arba galėjo suklysti dėl
pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Mat, laidos vedėjai nuolat dėvėjo
marškinėlius su užrašais “DnB Nord Bankas”, “Wrislit” arba “ZTE”. Be to,
laidos pradžioje ir pabaigoje buvo skelbiamas “DnB Nord Bankas”
telefonas ir internetinės svetainės adresas.“

Dar įdomiau ir painiau, kad Lietuva priėmė Audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų (AVŽP) direktyvą, kuri:

„Ši direktyva valstybėms narėms taip pat suteikia galimybę leisti
naudoti naujoviškas reklamos priemones, pavyzdžiui, reklamą ekrano
dalyje ar prekių rodymą, todėl televizijos programų prodiuseriai ir
rengėjai gali naudotis naujomis finansavimo formomis“.

Taigi product placement'as:

„Prekių rodymas – komerciniu audiovizualiniu pranešimu už užmokestį ar
kitokį atlygį programoje aiškiai pateikiama informacija apie prekę,
paslaugą ar prekių ženklą ir (ar) nuorodas į juos. “

yra legalus. Tačiau yra aibė apribojimų:
http://www.rtk.lt/lt/teises_aktai/kiti_teises_aktai/reikalavimu_reklamos_transliavimui_ir_programu_laidu_remimui_igyvendinimo_tvarka


5. PREKIŲ RODYMAS PROGRAMOJE

42. Prekių rodymas – komerciniu audiovizualiniu pranešimu už užmokestį
ar kitokį atlygį programoje aiškiai pateikiama informacija apie prekę,
paslaugą ar prekių ženklą ir (ar) nuorodas į juos.
    43. Prekių rodymas yra mokamas, kai transliuotojas ima tam tikrą
užmokestį iš asmens už jo atitinkamos prekės ar paslaugos įtraukimą į
programos turinį.
    44. Prekių rodymas yra nemokamas, kai transliuotojas neima jokio
užmokesčio ar kito atlygio už tam tikros prekės ar paslaugos įtraukimą į
programos turinį (pvz., prizai ir pan.).
    45. Prekių rodymas leidžiamas kinematografijos kūriniuose,
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms
sukurtuose filmuose ir serialuose, sporto programose ir pramoginėse
programose.
     46. Programos, į kurias įtrauktas prekių rodymas, turi atitikti
visus šiuos reikalavimus:
     1)  jokiomis aplinkybėmis negalima daryti įtakos programos
turiniui, programų transliavimo laikui, visuomenės audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;
     2)jose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar
paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar
paslaugas;
     3)  jose negali būti nepagrįstai didinama galimybė pastebėti
konkrečią prekę, paslaugą ar prekės ženklą;
    4) žiūrovai turi būti aiškiai informuojami apie prekių rodymą. Kad
žiūrovas nebūtų klaidinamas, apie prekių rodymą turi būti aiškiai
informuojama programos pradžioje ir pabaigoje, taip pat atnaujinus
programos rodymą po į ją įsiterpusios televizijos reklamos.
    47. Informuojant žiūrovus apie prekių rodymą programos pradžioje ir
pabaigoje, taip pat ir atnaujinus programos rodymą po į ją įsiterpusios
televizijos reklamos, ne trumpiau kaip 5 sekundes ekrane turi būti
rodoma raidė „P”.
    48. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
teikėjo arba su juo susijusios bendrovės sukurtoms arba užsakytoms
sukurti programoms 47 punkto reikalavimų rekomenduojama laikytis nuo
šios Tvarkos įsigaliojimo. Siūloma kartu su raide „P” pereinamuoju
laikotarpiu, t.y. 1 mėnesį nuo šios Tvarkos įsigaliojimo pateikti
informaciją žiūrovams, nurodant raidės „P” reikšmę.
    49. Programose draudžiama rodyti šias prekes:
     1) tabako gaminius arba asmenų, kurių pagrindinė veikla yra tabako
gaminių gamyba arba pardavimas, gaminamus produktus;
     2) konkrečius gydymo būdus ar vaistinius preparatus, kurie Europos
Sąjungos valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas, įsigyjami
tik pagal receptus.
    50. Prekių rodymas draudžiamas vaikams skirtose programose, žinių
programose.
   51. Sąvoka „speciali reklaminė nuoroda” suprantama kaip prekės ar
paslaugos ir (ar) jų prekės ženklo pateikimas su programos turiniu
nesusijusiomis formomis ir (ar) kai yra tiesioginis arba netiesioginis
skatinimas pirkti, pateikiama informacija apie kainas ir pan.
    52. Sąvoka „nepagrįstai didinama galimybė pastebėti konkretų
produktą” suprantama kaip iš programos turinio išsiskiriantis ir (ar)
nuolat besikartojantis atitinkamos prekės ir (ar) paslaugos ir (ar) jų
prekės ženklo rodymas programoje tam pasitelkiant įvairias technines
priemones (pvz., vaizdai stambiu planu ir pan.).

Taigi, dar galima spėti, kad tušavimu gali būti stengiamasi apsisaugoti
nuo kaltinimų paslėpta reklama. Su sąlyga, kad tušuojama daugmaž viskas,
kas išskirtinai įkrenta į kadrą, o ne tik kai kas. Na, reikės pastebėti.