gerai parasei: "noretusi tiketis". visa kita teorija:) gyvenimas kazkur salia:) "Laimis" <wiela@centras.lt> wrote in message news:jrlggj$rvs$1@trimpas.omnitel.net... > Pi. rašė: >> >> "Laimis" <wiela@centras.lt> wrote in message >> news:jrl2c6$e4g$1@trimpas.omnitel.net... >>> Pi. rašė: >>>> taip, man ir dabar atrodo, kad as savo kieme zole pjauti galiu ir po 18 >>>> val. ir dzin kas parasyta tavo citatoj. nei vienas kaimynas man del to >>> >>> Tai ir reikėjo įrodyti. O vat ir nėra taip, kaip tau atrodo: mano >>> chata ir dėjau aš ant kitų. Jei trukdysi kitiems (ypač tai aktualu >>> mieste), tai gausi baudą. >> >> dar karta kartoju.. gyvenu MIESTE.. ir ten pat pjaunu zole.. nei vienam >> dar zoles pjovimas netrukde. klausejas irgi klause ne apie dainavimus, >> svilpavimus ir pan., o apie namu ukio keliama "triuksma". >> man nesuprantama kam gali trukdyti 18val pjaunamos zoles "triuksmas". o, >> kad kvailu taisykliu sugalvota, tai nestaigmena. > > Pasižiūrėk iš kitos pusės. Visiškai nusišvilpt, ką tu darai, bet aš > (kaimynas, kaimynai) turiu teisę į ramybę ir tą teisę gina teisės aktai. > Todėl nesistebėk, kad man trukdyti gali visi garsai, kurie tokiu (vakaro) > metu yra per garsūs. Todėl aš visiškai nebūtinai svarstysiu pagal > paniatkes, gali man trukdyti, kad tu pjauni žolę ar ne (nu bet gi jis žolę > pjauna, gal gi man pakentėti, žmogus gi žolę pjauna...). Jei man tai > pagaliau įgris, aš pagaliau neapsikęsiu ir jei tu dar ežį darysi (mano > kiemas, darau ką noriu), tai taps vienu iš tokių visiškai pagrįstų atvejų, > kai turėsi susidurti su mano (ir kitų) teise. > Sutarimas, sugyvenimas yra kažkur per vidurį: kai tu nuolat aiškiai > nedrumsti vakaro rimties _suprasdamas_, kad vakaro metu kiti ilsisi ir kai > aš pakenčiu tuos nenuolatinius, proginius atvejus, kai tu ar tavo svečiai > patriukšmauja. > O taisyklės gina kaip tik vieną iš tikrai brangesnių ir svarbesnių > dalykų — ramybę, poilsį. > >> jei kazkieno subjektyvia nuomone kazkam atrodo, kad as trikdau viesaja >> rimti.. tai.. nu......... ir uz isprievartavima gal bauskit mane, nes >> "irankius" turiu > > Galiu tik pasakyti, jog pakankamai teisingai („per garsu“) tie daugmaž > normalūs vakaro decibelai turėtų būti nustatomi ir subjektyviai. Tie > maksimaliai leistini pagal HN normą vakaro (18-22h) 50 dB yra > ramaus/tylaus pokalbio, veikiančios skalbimo mašinos garso lygis (ne > gręžimo metu; tada ~70+ dB). > 40 dB — tylaus šnabždėjimo, bibliotekos ar veikiančio kompiuterio garso > lygis, o toks pagal HN — leistinas vakaro ekvivalentinis lygis (vidutinis > lygis). Gyvenamųjų pastatų aplinkoje vakaro metu, leistinas ekvivalentinis > garso lygis — 60 dB; tai yra daugmaž tolygu normaliam pokalbiui ar > veikiančiam TV vieno metro atstumu. > Tai dabar pasvarstyk, ar težinodamas tik tiek, kad vakaro metu turi būti > pakankamai tylu/ramu (o pareigūnai, reaguodami į tokio pobūdžio > iškvietimus, reikėtų tikėtis, žino, turi patirties) prašautum su > subjektyviu vertinimu? > Taigi, triukšmas (aiškūs pašaliniai garsai) tokiame kontekste, kai jau jis > pradeda trukdyti savų/charakteringų to meto buitinių triukšmų aplinkoje, > net ir subjektyviai įvertinamas teisingai (per garsu). > Tačiau esmė net ne čia; trikdymo nustatymas yra subjektyvus pareigūno > vertinimas dėl to, kad kažkas skundžiasi. > Atmetus aiškiai nepagrįstus, neadekvačius atvejus (sugirgždėjo varteliai, > pravažiavo automobilis, skundžiasi neadekvatus asmuo), pareigūnas lieka > prie fakto (skundžiasi) ir turi pareigą reaguoti, teisę nuspręsti ar > pagrįstai. > Garso lygio matavimas yra visiškai nebūtinas sprendimui (jo teisėtumui) > pagrįsti; LVAT 2010-08-16 nutartis N-62-874-10; citata iš jos: > > „Teismas pažymėjo, jog viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodymas > galimas tiek remiantis liudytojų parodymais, tiek garso lygio matavimo > prietaiso rodmenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. > balandžio 17 d. konsultacija Nr. 57) > <...> > Akivaizdu, jog nėra imperatyvaus reikalavimo įrodant viešosios tvarkos > trikdymo faktą išmatuoti garso lygį matavimo prietaiso rodmenimis.“ > > Dauguma atvejų, manyčiau, sprendimas surašyti protokolą būna visiškai > pagrįstas (ypač, jei keli liudininkai, pakartotiniai iškvietimai), o > neaiškiais, „ant ribos“ atvejais, norėtųsi tikėtis, pradedama nuo > pokalbio, prašymo elgtis tyliau, įspėjimo. Galų gale, visuomet turi teisę > teisme įrodyti, kad pareigūnai buvo neteisūs.