nė žodžio apie nuostolius, bet aišku nereiškia, jog atsakovas tokio 
argumento nenaudojo.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu 
ieškinį atmetė.
Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo mažinti netesybas, nes: 1) nėra 
pagrindo išvadai, jog netesybos yra neprotingai didelės; 2) netesybos jau 
yra sumokėtos; 3) netesybos yra sumokėtos įskaitomu priešpriešiniu 
vienarūšiu reikalavimu ir prievolės pagal preliminariąją sutartį jau yra 
pasibaigusios (CK 6.72 straipsnis, 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.130 
straipsnio 1 dalis); pažymėjo, kad pakeisti sutarties sąlygas jos šalys gali 
tik tuo atveju, kai sutarties sąlygos dar neįvykdytos o šalių sutartis 
nepasibaigusi. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad nutraukti 
preliminariąsias sutartis jie buvo priversti dėl pablogėjusios finansinės 
padėties dėl ekonominės krizės, nes atsakovas teismui pateikė įvairius 
žiniasklaidos straipsnius, rašytus nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio, iš kurių 
galima spręsti, jog artėjanti finansinė krizė buvo visuomenėje itin plačiai 
aptarinėjama, viešai prognozuojami jos padariniai. Teismas sprendė, kad 2008 
m. vasario mėnesį, jau ekonominei krizei įsisiūbavus, nusprendę pirkti 
prabangos daiktus – naujus butus, ieškovai privalėjo gerai apsvarstyti savo 
sprendimus ir tinkamai įvertinti savo finansines galimybes; sudarydami 
preliminariąsias butų pirkimo-pardavimo sutartis tokiomis sąlygomis, 
ieškovai veikė savo rizika.