Paskaičius apie AJAX "iškrypimus" matosi, jog su tamsta nėra apie ką diskutuoti. Kaip supratau webas turi būti kuriamas su notepad ir tik HTML, o apps'ai su assembleriu, mašinoms elektroinka nereikalinga, jos galėjo būti kaip ir anksčiau, su mediniais ratais, o chirurgams turėtų užtekti ir virtuvinio peilio. Na bet kaip jau ankstesniame poste, linkiu išsilaisvinti pažvelgti į pasaulį plačiau. On Sat, 23 Jan 2010 21:30:26 +0200, IF <nojauslaivas@gmail.com> wrote: > Ten buvau parases kad tik pavyzdelis operaciniu sistemu isdestymo, tai > nera > taisykle, bet jei klientas dirba su XP, tai logiska butu loginio lygmens > ir > klientine dali rasyti toje pacioje terpeje. > Kas liecia pasijungimo tipus tai nesupratau apie kuri klausi, jei prie > duomenu baziu tai OLEDB provideriai, kuriuos platina praktiskai visi > duomenu > baziu kurejai ir platintojai. > Kas liecia prie tarpinio, loginio lygmens tai jau kita kalba ir > reikalaujanti pakankamai detalaus suprojektavimo, win sistemose zinomos > pradzia kaip MTS(microsoft transaction server), veliau buvo dauk > tobulesne > pakopa COM+, siai dienai yra Component Services, ir daznai jaunuju .net > framework programeriu klaidingai suvokiamas per vel tuos pacius > subobintus > Web servicus, kai ju darbo principai is ties panasus, tik vienas dirba > isskirtinai TCP/IP protokolu ir perduoda duomenis is to paties tipo i to > paties tipo interfeisa, kai web servicai soap ,XML formatu duomenis > perduoda > HTTP protokolu. > > TCP/IP ir HTTP duomenu perdavimo protokolai is esmes skiriasi, todel kad > vienu atveju peduodam suglaudintus Binary duomenis, kitu atveju tuos > pacius > duomenis verciame i stringa, suformatuojame pagal nusistovejusi duomenu > perdavimo standartus, stringine zymiai griozdiskesne eilute perduodam > kazkur, ir vel atgal atformatuojam i paverciam masininai suprantamu kodu, > taigi bereikalingas didelis bergzdzias darbas, apkraunantis ir sistemas > ir > tinkla. > > As esu ne karta katojes ir pasikartosiu, kad webines aplikacijos > optimalios > tik tokiu atveju, jei perduodam duomenis i nezinoma sistema, o va kas > liecia > dabartine java ir ajax, ir kaip is jos pasaulis padare iskrypele, as jau > esu minejes, nenoriu kartotis, bet cia atkeperckoja ja iki ausu > isikliopines vienas prietelis, tai man nemazai kliuvo vien uz jos svento > vardo panaudojima netinkama linkme, manau susilauksi ir tu panasaus > likimo > :) > > > > "Nerijus T" <news@upe.lt> wrote in message > news:hjfgb5$v4h$1@trimpas.omnitel.net... >> nei griozdiski HTTP ar >> HTTPS protokolai, sie protokolai tampa griozdiskais kai pradedi ka >> daryti >> su windows .net, seip cia jau kypstama i nauja-sena beda JavaScript. Tas >> naujas dziaugsmas AJAX griauna visa serverines web aplikacijos >> privaluma. >> HTTP plius HTML(XHTML) savo esmeje jokio griozdiskumo tikrai neturi. >> >> "IF" <nojauslaivas@gmail.com> wrote in message >> news:hjfe81$t4d$1@trimpas.omnitel.net... >>> Tam yra triju lygiu inormaciniu sistemu strukturos: >>> >>> 1 Duomenu Lygmuo, gali buti bet koks duomenu serveris, pagal galimybes >>> priziureti ir galimu skirti finansiniu lesu >>> >>> 2 Logikos lygmuo, jis gali buti ant visai kito kompiuterio nei duomenu >>> serveris, ir bet kokioje kitoje ar toje pacioje operacineje sistemoje >>> nei duomenu serveris. Beje tas pats lygmuo gali tureti su duomenu >>> serveriu tik viena connection pagal free trial ar kokia kita pigesne >>> duomenu serverio lizencija ribojancia vartotoju skaiciu, kai tuo paciu >>> jau pagal visai kita tik kompiuterio operacines sistemos lizencija, >>> prie >>> to paties logikos lygmens jungiasi neribotas n skaiciu vartotoju. Ta >>> prasme gauname savotiska logini "marsrutizatoriu" . Daznai sis lygmuo >>> buna labai silpnai isvystytas ir suprojektuotas, ir dazniausiai webine >>> mastysena suvokiamas tik kaip duomenu kesavimo irankis, kai jo >>> galimybes >>> dauk platesnes. >>> >>> 3 Klientines dalies mazas exe failiukas, kuris gali buti perduotas i >>> bet >>> kuria is tos pacios pasaulio vietos dauk greiciau nei nuolat >>> besigruzinantys griozdiski webiniai grafiniai interfeisai, ir siai >>> dienai >>> tas pats failiukas dauk lanksciau ir greiciau pasieks bet kurioje >>> pasalio >>> vietoje nutolusi logikos lygmens, ar duomenu serverio kompiuteri, nei >>> griozdiski HTTP ar HTTPS protokolai. >>> "Nerijus T" <news@upe.lt> wrote in message >>> news:hjfchn$rfk$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Bandysiu pasireiksti. >>>> Cia iskart iskyla klausimas ar naudojam atviro kodo serveri ar >>>> windows. >>>> AK lyg galima verstis su nemokamu variantu, Windows suteiks tikrai >>>> nemalonumus, reiks skaiciuot klientus, visokios terminal ir panasios >>>> licenzijos. >>>> Web interfeisas veiks ant bet kokios OS, gal programa ir localiam >>>> tinklui bet gal kils kada noras kokia funcija pateikti i interneta. su >>>> PHP gal kiltu formatuoto XLS failo generacija. >>>> Bet aplamai programu kurejas patogu kurti instaliuojamas aplikacijas >>>> su >>>> visokiais raktais su visokiom licenzijom. >>>> Dar vienas bajeris siuo metu yra XP,vista, 7 frameworkai .net 1..4? >>>> Serverine php web aplikacija tures but suderinta tik vienam serveri. >>>> Jei >>>> galima issiversti su PHP matau tik privalumus. >>>> >>>> >>>> "Takkskalduha" <takkskalduha_@_operamail.com> wrote in message >>>> news:op.u6zgany76ryzjr@f3... >>>>> Sveiki, >>>>> >>>>> paskutiniu metu tenka susidurti su IS projektais, kuriuos norima >>>>> realizuoti web technologiju pagalba (net bandoma pakeisti esamas >>>>> desktop sistemas). Kalbu ne apie portalus, bet kai daromos sistemos, >>>>> skirtos ne galutiniam vartotojui. Bandau suprasti kodel renkamasi ne >>>>> desktopine realizacija, nes tai mano manymu ir geresnis UI ir native >>>>> performansas. Vienintelis, kas ateina i galva tai kad is klientines >>>>> puses reikalingas tik browseris, bet kaip sakiau tai sistemos ne >>>>> galutiniam vartotojui, tad instaliuoti i darbo vieta desktopini >>>>> klienta >>>>> nera problema, ypac jei naudoji crossplatforminius freimworkus. Ar >>>>> cia >>>>> tokia iskreipta mada darosi, ar as kazko nesuprantu? >>>> >>>> >>> >>> >> >> > > -- Using Opera's revolutionary e-mail client: http://www.opera.com/mail/