Kalba prasidejo apie vietinio tinklo infrastruktura,  jau gal desimta karta 
kartoju, kad web pasiteisina tik tada, kai nezinome su kokia platforma ,kas 
ir su kuo ir is kur dirbs. Tai cia reiktu jau is vis buti idijotu, dar 
didesniu nei nemokanciu join selectu rasyti, kad neigti apskritai web 
technologijas, kalba sukasi apie  vietini tinkla, kur tiksliai zinomas 
vartotoju skaicius ir su kuom is kur ir kada jie dirba . Kas liecia exe 
failo perdavima, tai minejau kad nebutina ji laikyti vartotoju 
kompiuteriuose apskritai, jo dydis minimalus ir ji galima paleidineti is 
vienos vietos, n nuorodu i ji, ir tik vienas exe, "Rimantas Liubertas" 
<ic@rimantas.com> wrote in message news:hjhgh9$g3d$1@trimpas.omnitel.net...
<…>
 > Kai paprastai web aplikacijos daznai sukasi ant tos pacios
> masinos, ir atskirtos tik web servizo loginiu interfeisu, dazniausiai arba
> Apche arba IIS

Čia pats sugalvojai, ar kas pasakė? Toks modelis net bent kiek rimtesnių
websaitų nenaudojamas, nekalbant apie web aplikacijas.
Įdomu, ką žmonės veikia su Amazon EC2, Amazon S3…

Kaip manai, kokia yra kokio nors internetinio banko architektūra:
vienas kompas po esto Marko stalu?

Kadangi serverio pusėj architektūra gali būti panaši, tai išeina,
kad matai kažkokius baisinius privalumus .exe faile, o ne programos
interfeise naršyklėj? Ir kokie gi jie? Būtinybė atsisiųst naują
versiją, kai kas nors pasikeičia? O jei aš noriu pasinaudoti su OS X,
Linux, Nexus One ar iPhone? Rašysi atskirus klientus kiekvienam?
Atsiradus naujam laukeliui keisi visus klientus ir paskui žiūrėsi, kaip
juos paduoti naudotojams?
O jei noriu prisijungti interneto kavinėj?

Ir jau nereikia pasakoti, kad tavo .exe toks mažiukas, kad mažesnis
už gzip'intą .js. Jei nežinojai, tai naršyklės turi nuostabų išradimą,
vadinama kešu. O šiuolaikinės web technologijos siūlo dar nuostabesnius
dalykus: offline webapps, local storage, web workers, web sockets.


ic
--
http://rimantas.com/