praktiskai nesamones prirasytos, taip jei duomenys tik pateikiami tai kas parasyta gal ir tinka, jei duomenys ir priimami saugojajimui tai beveik nieko reiksmingo nera pamineta. Apie klaidingas db visiska nesamone. Taip cia visas privalumas kad bus uzdaras kodas ir bus sudetinga ka issiaskinti kaip veikia ir ka "suklastoti" bet is esmes nera jokiu garantiju. Cia ir yra klausimas ar bus produktas atviro kodo ir jis bus tobulinamas visu?! ar bus uzspaustas vienos firmos. Linux, Mac OS X populiareja ir gal net igauna pagreiti, todel supartama mastanciu! uzsakovu orientacija i AK. Seip cia buvo minimas Oracle taip gal tai produktas ministerijom, bet yra firmu po 20-100 zmoniu ar jom nepakaktu MySQL. "IF" <nojauslaivas@gmail.com> wrote in message news:hjfkpp$49m$1@trimpas.omnitel.net... > Manau vel ne iki galo isisamonintas tarpinio- loginio lygmens vaidmuo, > daznai maisant su tradicinemis client- server aplikacijomis, nors ir jos > ne pati blogiausia iseitis. Bet imkim situacija kur isskirstyti lygemnys > ant skirtingu masinu. Ok pas vartotoja elementarus pasijungimo exe failas > su paswordu ivedimo interfeisu, si juzeri tikrina sekancios sistemos jau > nebe jo kompe, loginio lygmens serveris, loginio lygmens programa, duomenu > bazes serveris. Jei kazkas ir pralaus loginio lygmens kompiuterio saugumo > spragas tai visu pirma susidurs su sekanciomis problemomis. Loginio > lygmens serveri paprastai nelaikoma duomenu ir ten nera duomenu serverio, > siai dienai pati loginio lygmens interfeisa galima gana patikimai > sifruoti, plius suklaidinimui laikyti klaidinga duomenu baze. Duomenu > serveris atskirtas fiziskai nuo loginio lygmens kompiuterio, plius > besisukantis visiskai ant kitokios operacines sistemos, dar labiau > apsunkina duomenu vagysciu tikimybes. Kai paprastai web aplikacijos daznai > sukasi ant tos pacios masinos, ir atskirtos tik web servizo loginiu > interfeisu, dazniausiai arba Apche arba IIS > "karolisp aka lom" <lomzig@delgmail.com> wrote in message > news:hjfjio$2ts$1@trimpas.omnitel.net... >> aš neseniai irgi buvau skeptikas ir maniau kad www interfeisai ir tt yra >> š. >> ale pažvelgus iš šono, vienintelė rimta priežastis turėt NEwebinį klientą >> yra klientinio kompo HARDWARO panaudojimas, tarkim gpu, spec įrangos, >> sensorių ir tt >> >> taip pat www aplikaciją yra tiesiog lengviau apsaugot nuo sniffinimo ir >> man in the middle ir dar daug ko kito, nes exe kaip bebūtų veikia >> potencialiai priešiškoje aplinkoje ir tikrai naivu manyti, kad security >> through obscurity yra tinkamas variantas ( nepaslaptis kad dauguma >> desktopinių programėlių remiasi šia koncepcija...) >> >> o šiaip tas pats nemėgstamas javascriptas+ajax gali gan sėkmingai >> simuliuoti daugelį paprastom aplikacijom reikalingų elementų, o kai >> atkrenta visa krūva kliento pusėje galimų problemų - tai pasidaro netgi >> labai verta. >> >> "IF" <nojauslaivas@gmail.com> wrote in message >> news:hjfip1$241$1@trimpas.omnitel.net... >>> Ten buvau parases kad tik pavyzdelis operaciniu sistemu isdestymo, tai >>> nera taisykle, bet jei klientas dirba su XP, tai logiska butu loginio >>> lygmens ir klientine dali rasyti toje pacioje terpeje. >>> Kas liecia pasijungimo tipus tai nesupratau apie kuri klausi, jei prie >>> duomenu baziu tai OLEDB provideriai, kuriuos platina praktiskai visi >>> duomenu baziu kurejai ir platintojai. >>> Kas liecia prie tarpinio, loginio lygmens tai jau kita kalba ir >>> reikalaujanti pakankamai detalaus suprojektavimo, win sistemose zinomos >>> pradzia kaip MTS(microsoft transaction server), veliau buvo dauk >>> tobulesne pakopa COM+, siai dienai yra Component Services, ir daznai >>> jaunuju .net framework programeriu klaidingai suvokiamas per vel tuos >>> pacius subobintus Web servicus, kai ju darbo principai is ties panasus, >>> tik vienas dirba isskirtinai TCP/IP protokolu ir perduoda duomenis is to >>> paties tipo i to paties tipo interfeisa, kai web servicai soap ,XML >>> formatu duomenis perduoda HTTP protokolu. >>> >>> TCP/IP ir HTTP duomenu perdavimo protokolai is esmes skiriasi, todel kad >>> vienu atveju peduodam suglaudintus Binary duomenis, kitu atveju tuos >>> pacius duomenis verciame i stringa, suformatuojame pagal nusistovejusi >>> duomenu perdavimo standartus, stringine zymiai griozdiskesne eilute >>> perduodam kazkur, ir vel atgal atformatuojam i paverciam masininai >>> suprantamu kodu, taigi bereikalingas didelis bergzdzias darbas, >>> apkraunantis ir sistemas ir tinkla. >>> >>> As esu ne karta katojes ir pasikartosiu, kad webines aplikacijos >>> optimalios tik tokiu atveju, jei perduodam duomenis i nezinoma sistema, >>> o va kas liecia dabartine java ir ajax, ir kaip is jos pasaulis padare >>> iskrypele, as jau esu minejes, nenoriu kartotis, bet cia atkeperckoja >>> ja iki ausu isikliopines vienas prietelis, tai man nemazai kliuvo vien >>> uz jos svento vardo panaudojima netinkama linkme, manau susilauksi ir tu >>> panasaus likimo :) >>> >>> >>> >>> "Nerijus T" <news@upe.lt> wrote in message >>> news:hjfgb5$v4h$1@trimpas.omnitel.net... >>>> nei griozdiski HTTP ar >>>> HTTPS protokolai, sie protokolai tampa griozdiskais kai pradedi ka >>>> daryti su windows .net, seip cia jau kypstama i nauja-sena beda >>>> JavaScript. Tas naujas dziaugsmas AJAX griauna visa serverines web >>>> aplikacijos privaluma. >>>> HTTP plius HTML(XHTML) savo esmeje jokio griozdiskumo tikrai neturi. >>>> >>>> "IF" <nojauslaivas@gmail.com> wrote in message >>>> news:hjfe81$t4d$1@trimpas.omnitel.net... >>>>> Tam yra triju lygiu inormaciniu sistemu strukturos: >>>>> >>>>> 1 Duomenu Lygmuo, gali buti bet koks duomenu serveris, pagal galimybes >>>>> priziureti ir galimu skirti finansiniu lesu >>>>> >>>>> 2 Logikos lygmuo, jis gali buti ant visai kito kompiuterio nei duomenu >>>>> serveris, ir bet kokioje kitoje ar toje pacioje operacineje >>>>> sistemoje nei duomenu serveris. Beje tas pats lygmuo gali tureti su >>>>> duomenu serveriu tik viena connection pagal free trial ar kokia kita >>>>> pigesne duomenu serverio lizencija ribojancia vartotoju skaiciu, kai >>>>> tuo paciu jau pagal visai kita tik kompiuterio operacines sistemos >>>>> lizencija, prie to paties logikos lygmens jungiasi neribotas n skaiciu >>>>> vartotoju. Ta prasme gauname savotiska logini "marsrutizatoriu" . >>>>> Daznai sis lygmuo buna labai silpnai isvystytas ir suprojektuotas, ir >>>>> dazniausiai webine mastysena suvokiamas tik kaip duomenu kesavimo >>>>> irankis, kai jo galimybes dauk platesnes. >>>>> >>>>> 3 Klientines dalies mazas exe failiukas, kuris gali buti perduotas i >>>>> bet kuria is tos pacios pasaulio vietos dauk greiciau nei nuolat >>>>> besigruzinantys griozdiski webiniai grafiniai interfeisai, ir siai >>>>> dienai tas pats failiukas dauk lanksciau ir greiciau pasieks bet >>>>> kurioje pasalio vietoje nutolusi logikos lygmens, ar duomenu serverio >>>>> kompiuteri, nei griozdiski HTTP ar HTTPS protokolai. >>>>> "Nerijus T" <news@upe.lt> wrote in message >>>>> news:hjfchn$rfk$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>> Bandysiu pasireiksti. >>>>>> Cia iskart iskyla klausimas ar naudojam atviro kodo serveri ar >>>>>> windows. AK lyg galima verstis su nemokamu variantu, Windows suteiks >>>>>> tikrai nemalonumus, reiks skaiciuot klientus, visokios terminal ir >>>>>> panasios licenzijos. >>>>>> Web interfeisas veiks ant bet kokios OS, gal programa ir localiam >>>>>> tinklui bet gal kils kada noras kokia funcija pateikti i interneta. >>>>>> su PHP gal kiltu formatuoto XLS failo generacija. >>>>>> Bet aplamai programu kurejas patogu kurti instaliuojamas aplikacijas >>>>>> su visokiais raktais su visokiom licenzijom. >>>>>> Dar vienas bajeris siuo metu yra XP,vista, 7 frameworkai .net 1..4? >>>>>> Serverine php web aplikacija tures but suderinta tik vienam serveri. >>>>>> Jei galima issiversti su PHP matau tik privalumus. >>>>>> >>>>>> >>>>>> "Takkskalduha" <takkskalduha_@_operamail.com> wrote in message >>>>>> news:op.u6zgany76ryzjr@f3... >>>>>>> Sveiki, >>>>>>> >>>>>>> paskutiniu metu tenka susidurti su IS projektais, kuriuos norima >>>>>>> realizuoti web technologiju pagalba (net bandoma pakeisti esamas >>>>>>> desktop sistemas). Kalbu ne apie portalus, bet kai daromos sistemos, >>>>>>> skirtos ne galutiniam vartotojui. Bandau suprasti kodel renkamasi ne >>>>>>> desktopine realizacija, nes tai mano manymu ir geresnis UI ir native >>>>>>> performansas. Vienintelis, kas ateina i galva tai kad is klientines >>>>>>> puses reikalingas tik browseris, bet kaip sakiau tai sistemos ne >>>>>>> galutiniam vartotojui, tad instaliuoti i darbo vieta desktopini >>>>>>> klienta nera problema, ypac jei naudoji crossplatforminius >>>>>>> freimworkus. Ar cia tokia iskreipta mada darosi, ar as kazko >>>>>>> nesuprantu? >>>>>> >>>>>> >>>>> >>>>> >>>> >>>> >>> >>> > >