Rimantas Liubertas schrieb:
>> Hmm, taigi atrodytų, kad rusiškoje patarlėje turimas omenyje terminas 
>> yra pavasarį, ir patarlės kilimo šaknys visgi ne tokios, kaip cituota
> 
> 
> Dėl rusiško termino nėra jokios abejonės, kad kalba apie rudenį, cituoju
> 1497 metų Судебник'ą:
> 
> 57. О ХРИСТИАНСКОМ ОТКАЗЕ. А Христианом отказыватися из волости, ис села 
> в село, один срок В году, за неделю до Юрьева дни осеннего и неделю 
> после Юрьева дни осеннего. Дворы пожилые платят в полех за двор рубль, а 
> в лесех полтина. А которой христианин поживет за ким год, да пойдет 
> прочь, и он платит четверть двора, а два года поживет да поидеть прочь, 
> и он полдвора платит; а три годы поживет, а пойдет прочь, и он платит 
> три четверти двора; а четыре года поживет, и он весь двор платит.
> 
> Taigi „за неделю до Юрьева дни осеннего и неделю после Юрьева дни 
> осеннего“.
> 
> Kodėl lietuviškam variante devintinės ir ar tai tikrai su baudžiava
> susiję, tai net nežinau…

Tai dėl tvarkos, ir kad tai buvo rudenį, neabejoju.

Abejoju dėl aiškinimo, kad tai susiję būtent su tuo faktu. Jeigu ir 
lietuviška, ir rusiška patarlės tikrai yra iš bendrų šaknų, matau 
galimybę, kad rusiškos patarlės aiškinimas yra neteisingas (jis savaime 
atrodo labai logiškas, kol traktuojamas atskirai), ir tiek lietuviškoje, 
tiek rusiškoje patarlėje minimas įvykis yra _pavasarį_. Kas gi buvo 
susiję su pavasarine Juro diena?

Nors, žinoma, gali būti, kad rusiškos patarlės aiškinimas yra teisingas, 
o lietuviška patarlė yra savu laiku tiesiog "adaptuota", pritaikant 
lietuviui aiškesnį įvykį. Tada kyla klausimas, ko gi visgi ta boba per 
devintines tikėdavosi :)))

Lituanistai (etnologai?), alio, jums tema daktariniam arba bent jau 
magistriniam darbui :)))