Matai, norint tikėt, kad kiekvienas komplimentas yra tikras ir nuoširdus
reikia atsisakyt kritiško protavimo arba protavimo apskritai( bet niekada
nesutiksiu su Tavo - 'visad').  O sveikinti su kiekvieno veikalo
pasirodymu, manau, yra paika, kadangi 'Kalvio Ignoto teisybė' ir 'Mano
kova' irgi, matyt, verti to - "bet jau pats autoriaus laiko ir energijos
paaukojimas, saves narstymas, nes knyga, kaip ten bebutu, visad apie tikra
arba isivaizduojama save, yra girtinas, gerbtinas ir slovintinas". Turiu du
žmones, kuriuos ypatingai gerbiu. Vienas iš jų yra pasakęs man vieną
komplimentą, kitas nei vieno, bet jei kada pasakys, tai bus briliantinis
man žodis.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16563