kartais manaisi puikiai gyvenąs, nes gyvenimas nusistovėjęs, tu jame
turi savo vietą, niekas pernelyg neknisa, darbai įdomūs, pinigų
pakanka, džiaugsmų bei įdomybių netrūksta. tik kartais blyksteli kokia
tavo buvusio gyvenimo atodanga ir lyg išmuša kažkokį pleištą. vakar
buvo draugas. daug metų gyvena londone, o kadaise su juo valdėm savo
pasaulį. dalinomės idėjomis, pinigais, merginomis, nuolat konkuravome.
šviesūs laikai, kai pradėjęs gerti brendį savo kambary,
atsipeikėdavau berlyne. su tuo draugu. vakar gražiai pasėdėjom, ramiai,
bet apie daug ką. šįryt skaudančia galva stebėjau taurėse
sukrešėjusį vyną ir du nesušniaukštus amfo takelius ant spintelės.
ir darėsi kažkaip ilgu ilgu. draugas išvažiavo. ir štai vakaras, kai
ilgu labai apčiuopiamai. nes šiek tiek norisi, kad taip būtų. rytoj
vėl viskas grįš į vietas ir vėl bus galima gyventi paprastai ir
gražiai, įsivaizduojant, jog tokia ir yra laimė.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16563