Tema: ir niekas man neuždraus
Autorius: xX
Data: 2009-02-15 16:33:27

Noe, Paslapties kitoj pusėj verda paprasčiausiais gyvenimas, apie jį
gražiai ir bjauriai prirašyta ir prikalbėta krūvos visko, rutina ir
tiek. Man, pvz., Paslaptis, kaip iš viso kažkas YRA, t.y. egzistavimo
kvantorius, visuotinumo kvantorius irgi, bet jis mažiau įspūdingas, nes
per daug sužmogintas, antropomorfiškas. Tiek trumpai, jei nori daugiau,
skaityk kad ir Hermann Weyl darbus. Aš su juo daug kur nesutinku, o šitam
beveik 100% pritariu: My work always tried to unite the truth with the
beautiful, but when I had to choose one or the other, I usually chose the
beautiful. Tiesa yra graži, čia tai kaip ir aišku, bet mažiau
akivaizdu, kad grožyje dažnai yra pasislėpusi dar neatskleista tiesa.
Pasislėpimas implikuoja Paslaptį, tai nuoroda į atskleidimą, į
veiksmą, o ne tik kontempliaciją. Pvz., karo mūšio grožyje irgi slypi
kažkokia tiesa, tik ji iki šiol yra Paslaptis. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16563