tu Noe, teisi. Įsimylėjęs esu milijionus kartų, kaip ir tu, manau, bet
mylėjęs - dar ne. Platoniškai myliu visus, ir tave, ir savo vizijas, ir
Tikėjimo Dievą, bet jokią moterį iki grabo lentos tikrai nemylėsiu.
Nė už ką. Ir nenorėčiau, kad mane kas nors mylėtų, tiksliau -
kvailai garbintų ---  būkim biedni, bet teisingi. Na, teoriškai gali
įvykti stebuklas, neatmetu. Gali būti, kad Ją štai šiandien esu
beprotiškai įsimylėjęs (taip ir yra), ryt irgi, o žiūrėk, jau ir
metų metai praeina, jau laikas galus atiduoti, o vis dar įsimylėjęs tą
pačią Ją. Viską matuoju Jos žvilgsniu, klausausi jos ausimis, ragauju
Jos skonio receptoriais, mąstau Jos mintimis, ir visa tai aš darau. Bet
kad Ji manimi taip gyventų --- vargu bau. Aš nenorėčiau vien dėl to,
kad nemaža mano dalis yra nuolatiniame kitime, virsme, nesvarbu, kad visas
judu link omega taško. Taigi, mane garbinančios tarnaitės aš nenoriu, o
aš pats garbinu tik Paslaptį.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16563