Grįžau. Ne mugė, o talkučkė. Žmona atsisakė važiuoti, nes nesutikau
dar ir šunį pasiimti. Užtat parsivežiau namo Imbrasą. Kęsto nepavyko
gauti. Du lagaminai sniego išparduota. Paprašiau po prekystaliu
paieškoti- gal nors vienas, kad ir nepilnas lagaminas atsirastų.
Neatsirado, tik padovanojo linksmą šypsnį. Tiek to. Gavau tą
nelaimingą keturioliktąjį. Ne Liūdviką, ne. Enciklopediją. Dar
sumedžiojau paskutinį brokuotą( vieno lapo apačia įplėšta)broliuką
Grimą. Na, ir širdis neatsilaikė pamačius Mašioto visus keturius
Dolitlius. Noriu turėti kaip mielą vaikystės prisiminimą. Nežinau ar
skaitysiu- bijau, kad nedingtų jų aura. Dar neišsilaikiau prieš
margučių knygą. Fantastika. Piniginė liko tuštutėlė, visa laimė,
kad susiprotėjau iš anksto prisileisti kažkiek benzino. ///Asmeniškai
Mie- turiu kompiuterį, bet žmona eina iš proto dėl enciklopedijų,
žodynų. Negi skirsiuosi su ja dėl vienos kitos užgaidos? Tegu
džiaugiasi. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16563