kaip taip yra, kad blogos naujienos mane pasiekia dar joms neįvykus (ir
dažniausiai niekada neįvyksiant), o geros - post šaucštum. kalbu apie
npl'ą. Man nedalyvaujant net small worlds antrajame lygmenyje (iš
šešių galimų) kažkokie mobiliakais ginkluoti rinkėjai išrenka jau ir
taip išrinktą, o aš vietoj to, kad su jau ir taip išrinktuoju prie
vieno mugės staliuko sėdėčiau ant minkštasuolio, turiu achropoly
šalia sustingusių nacionalinio stadiono špygučių ir toli nuo
nacionalinių vadovų rūmų pasirašinėt ant atsakymų teismui ir tuo
pačiu Lietuvos griovėjams. Žinokit, ištuštėjęs achropolis geras tuo,
kad ten yra Lietuvos pašto skyrius, o skyrius geras tuo, kad iki 22
valandos dėlioja antspaudukus jei to reikia. Išties tai mes, neleisdami
statyti neparduodamų burbulinių būstų, gelbėjam statybininkų
kompanijas nuo per ankstyvo bankroto, o jie net ačiū nepasako. Bet čia
beveik politika - valstybės valdymo menas - kuri, galima jausti, vos
matomais saitais jungiasi su paniurusia diena, kai prezidentas su
specialiais poreikiais Adamkusas priiminėja kažkokio pilietiškumo ugdymo
projekto dalyvius, bet negali priimti kelių nenormaliųjų, ketinančių
žiūrint jam į akis įtikinti vetuoti LEO LT. Va taip ir gaunasi -
neapsaugom monstrų nuo bankrotų, žiūrėk, kaip Leo nusitemps ir LT su
savim į liūną. Išsrėbsim, mes stiprūs. 
Bet grįžkim prie pasenusių naujienų. Dar gulinėdamas kad ir ne vienas
lovoj pieštuku kitoj pusėj La Valse d'Amelie partitūros, kurią paliko
Klaudija, pasižymėjau kažką. Taip, ką ten pasižymėjau? Apie npl.
Sklindalioja akcizu neapmokestintos nuomonės, kad npl gražiai rašo apie
Nieką. Rašau Niekas iš didžiosios raidės (nusivylusiems npl'u
pareiškėjams to nežinant) ne iš tuščios kaip turisto skardinė
pagarbos, bet dėl to, kad Nieką aš pripažįstu Dievu, dar nepažintos
tikrovės dalimi. Kaip čia kitaip pasakius? Aš irgi, pavyzdžiui, mėgstu
vaikščioti vienas su ta, kuri irgi mėgsta vaikščiot viena. T.y. jei
nežinai, kad kažko nežinai, tai jau esi Tikintis. Todėl npl' graži
rašymo forma, bet apie Nieką, išties yra Niekas, t.y. dar mums
nepažinta Dievo maikė ar triusikai, kurie yra kitapus realybės. Dėl to
džiaugiuosi, kad ir oponentai pripažįsta, kaip matote, jog npl'o
rašymas apie Nieką yra komplimentas artėjant iš kitos pusės. Turinio
kita pusė ir yra forma. 
Ateities nujautimas, kaip visi puikiai žinot, įtakoja ateitį. Senų
daiktų ir senų santykių atsikratymas, pagautas tos nuojautos, pagreitina
ateities prisistatymą. Juk vis tiek ji ateis, nesvarbu, kaip. Kad ir kaip
kalnas, atėjęs prie Mahometo. Krankt, nelaukdama naujų rinkimų parodyk
tą, kuris riboja tavo laisvą žodį (arba keiksmažodį - up to you), ir
aš pirmasis duosiu jam į snukį ar bent spirsiu į kiaušus. Bet geriau
pasididink savo ryšių linijos pralaidumą, dabar pas tave kaip kokioj
Meksikoj ar pas cc laukuose už miškų ir kalnelių.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16563