Laimingas pjoviau sau gazoną, mėgavausi pirtimis ir ežerais, ir štai vėl ištraukia mane iš kūniškų malonumų į socialinius malonumus. Na ką gi. Vienas dalykas - vis tik vertėtų kitą dieną perskaityti kitomis akimis savo rašinį ir tik tada atiduoti spaudai. Jei sakoma, kad visame pasaulyje niekas nekliudė kažką daryti, o po to sakoma, kad pas mus (mes irgi tas visas pasaulis) kliudė, tai paprasčiausiai prieštaraujama pačiam sau. Reikėtų prisilaikyti minties gijos, arba nenaudot tokių generalinių savokų kaip "visame pasaulyje". Ir šiaip nereikėtų susireikšminti - jei jau niekas nekliudo rašyti tų apžvalgų, tai rašyk - yra pakankamai nepriklausomų leidinių, kur jas galima publikuoti. Bet gal mūsų apžvalgininkai nei fiziškai, nei intelektualiai nepajėgūs apžvelgti įvairias nuomones ir jas apibendrinti, pamatyti tendencijas, nes patys yra tendencingi, angažuoti ir, paprastai sakant, parsidavę. Aišku, galima pasiteisinti mažais honorarais, ir tokį argumentą besąlygiškai priimčiau. O sakyti, kad "niekas nekliudė", ir po to - "vadovybė nenorėjo"? Na, niekaip tokios situacijos neįsivaizduoju. Maždaug redaktorius sako: "Laimantai, aš tau netrukdau, gali publikuoti apžvalgas, komentarus, ką tik nori, bet nenoriu, kad publikuotum". Tikrai niekas nekliudo:) Ir vis tik - kliudė ar nekliudė? Bet dar svarbiau - kodėl nepanagrinėjus, kokios mūsų analitinio skurdo priežastys? Į kitus punktus apie vagystes - sakė ar nesakė, ir kt parašysiu po siestos. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16905