Ką tik atsisveikinau su gervėmis. Palinkėjau sėkmingai nuskristi ir grįžti atgalios. Didelis pulkas aukštai padebesyse suko ratus ir iš lėto slinko Pietų kryptimi. Garsiai trimituodamos atsisveikino su gimtine, kvietė apačioje vaikštinėjančias prisijungti, keliauti ten, kur žiemą būna vasara. Negirdėsiu šiemet daugiau gervių klyksmo, nematysiu jų vaikštinėjančių kalneliais ir kloniais. Už vartų jau ruduo, o, atrodo, ką tik žydėjo alyvos. Greitai laikas ritasi... Kaip ratas. Vėl ateis pavasaris, vėl paukščiai grįš namo, suks lizdus, perės ir augins vaikus. Vėl aidės gervių klyksmas, toks malonus ausiai. Iki, mielosios. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16972