plaukia kakiukas dubysa, prinesa ji prie vandens lelijos srove. Tokia grazi ta lelija, kvepia skaniai. kakiukas susisarmatija, saves susigesta ir pasako: -O as vakar apelsinas buvau Moralas, parapijieciai yra toks: kad mums niekada neuzteks, vis prasysim ir prasysim, todel delnai ir sukibe. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16972