vakar klausiausi antros, "klasikos" programos. man patinka gerulaicio "likimai", nors jis kalba su klausytojais tokiu tonu, tarsi aiskintu vaikams ar protiskai neigaliems. bet tiek tos, man idomu ka jis pasakoja. vakar dave pasiklausyt sostakovicius muzikos kino filmui istrauku. filmas statytas gal pries kara, nenugirdau, o gal jau ir po. jauna mergina, pabaigusi mokslus leningrade, kur viskas puiku, yra paskiriama i, tipo, archangelska ar kokia dar skyle. nors ji tikejosi grazios ateities, bet gyvenimas ja nuvyle. stai optimistine arija "vot zakoncila technikum, zyvu v nieboskriobe, a nieboskriob piatietaznyj" parodo, kad ji toli grazu nenumano, kas jos laukia archangelske. o ten nieko gero. tamsi liaudis, piktybiska. mergina dirba mokytoja kazkokiam kaime, su vaikais sutaria, bet tevai yra negeranoriski ir visaip nuodija jai gyvenima. galu gale viskas butu liudnai pasibaige, mergina butu mirtinai susalusi, tik cia pasirodo tarybu valdzia sraigtasparnio pavidalu, ja isgelbsti ir sugrazina ten, kur ir priklauso: i leningrada. nezinau, kurioj filmo stadijoj skamba tenoro atliekama "kakaja budiet chorosaja zyznj" ir toliau variacijomis "kakaja, kakaja, kakaja, kakaja". ir paskui akordeono melodija, nors ir liaudisku pagrindu, bet tikrai nebanali, idomi. isties, gabu talentinga zmogu nelengva uzpausti. jis ir durackam kinofilmui rasydamas muzika sugeba parasyt talentingai. dainininkai, aisku, rusai, bet kurini atliko vokietijos orkestras. sake, sitas filmas buvo palyginti neiscenzuruotas. neziurint i tai, kad archangelsko liaudis taip ir liko neapsviesta, tamsi ir bjauri, visos dziaugsmo dainos finale skamba sraigtasparniui. o i liaudi nusispjaut. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16972