Atvariau į Rotušės aikštę, o čia kažkokia mugė, po velnių. Pristatyta palapinių, per garsiakalbį skaito kažkokią atseit lietuvių liaudies pasaką, kepa verda, kala, pardavinėja baisius vitražus ir keramikines žvakides, groja dūdelėmis, man prie kojų vaikai vedžioja šešką, suaugę geria alų. Nikodemas praėjo su pliažankėm ir be savo baisių aksesuarų, Rožytė irgi ant gretimo suoliuko sėdi. Žodžiu, pilnas komplektas. Japonė susižavėjusi fotografuoja drobinių palapinių taip sakant užpakalinę dalį, aplink trys automobiliai su didžiuliais stendais - "Ozas - viskas, ko Jums reikia". Man tai kažko kito reikia, bet visada atsiranda kas nors, kas geriau žino, kas esi ir nori. Rožytę jau kažkas pavaišino bokalu alaus, eina laiminga. Apranga, beje, ta pati - juodosios našlės gipiūras. Vėjas atneša žodžius "O gražuolė bum čik čik". -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16972