Nepyk, bet čia tau paprieštarausiu - kai įkopia į viršukalnę ir ten
iškelia savo šalies vėliavą, tai yra tradicija, o jei pasiekia pasaulio
giliausio urvo dugną ir taip įamžina savo šalį? Matai, vėliavą urve
palikti būtų neprotinga. Žinau tuos žmones, ėjau su kai kuriais iš
jų, tu net neįsivaizduoji, ką jie įveikė. Džiaugiuosi, kad yra tokių
žmonių, kurie stengiasi išgarsinti savo šalį. Neskaičiau, ką rašo
(perskaitysiu vėliau), bet žinau, kad šiam žygiui ruošėsi ne vienus
metus, specialiai planavo Lietuvos vardo tūkstanmečio progai, jei mes
turim kokį vieną kitą čempioną, kurie kai laimi, bėga vėliavą
iškelę, tai normalu, o kai speleologai pasiekia pasaulio rekordą ir
palieka savo šalies ženklą - jau koktu? Na tokia speleologijos tradicija
- palikti žymę, kad šis urvas jau kažkieno praeitas. Tiesą sakant, aš
tai didžiuojuosi jais, iki tokio žygio kai kurie, kaip ir alpinistams
būna, ėjo visą gyvenimą. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16990