per ta nemazejanti nora durnavoti ir nuodeminga polinki gerai gyventi, buvau nusitrenkus i holy name cathedral, nes megstu karatsi eidama pro sali uzsukti i dievo namus, paziuret, kaip gyvena. sikart pirmoje eileje sedejo pelikanas. jeihbohu, sakau jums, tikras pelikanas - ruzavu atlasiniu kostiumu, persiko spalvos dryziukais, dangaus melynumo marskiniais ir raudonu, kaip tos degancios lapiu uodegos kaklarysiu. svarkas ilgas, iki puses blauzdu, kelnes kliosavos, i kanta ir su atvartais. viena koja tirta gal nuo kokio parksinsono. atrodo, lyg aktorius butu trumpam uzbeges pries vaidinima, nors tikriausiai etatinis baznycios papuosalas is nepertoliese esancio boystown'o. ot megstu zmones, kurie sau gyvena, kaip nori ir vyskas. ir nieko. ir ka tu jiems. ir dar net dievas juos myli, garantuoju. komunija gavau is nemaziau ispudingos juodes, bet sito nesakysiu, ba dar uzeis Noja ir nusius mane i pragara koki, o juk as ryt planuoju ne i pragara, o aplink bahai temple pasivazinet su raukinem paziurzom. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17007