turėjau tokius du draugelius- Džonį ir Pitą. Džonis gelsvas, Pitas-
mėlynas. Kaskart einant uogauti skrisdavo pirma žingsniuojančių.eidavo
lenkčių , kuris pirmas.karštomis dienomisprisirinkdavo tų draugelių
visa komanda.jau nebeatskirdavau, kur kuris, o kur jų broliai ir
pusbroliai.bet jei apniukdavo dangus, prieš audrą, ar vakarop ant ežero
prisistatydavo tik tie pirmieji.tada visiem sakydavau, jog šie patys
protingiausi ir beveik prijaukinti.viens ant kito niekada netūpdavo,
visada tik greta.ir , nors sunkiai pamenu , bet rodos vieną kart teko su
jais net pasikalbėti.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17051