amzinas nesusikalbejimas. skirtingos patirtys, skirtingi pasauliai. labai
geri buvo tie krankt komentarai tenai, tiesiai i desimtuka, bet bajeris
tame, kad kita puse arba isizeide arba net nesuprato, bet vistiek isizeide.
aj, nesvarbu, nes kazi ar ka imanoma pakeisti. kitos tautos irgi ne
geresnes ir kaip ir lietuviai, manosi, esancios kitokios. o kai
pasakaitai... kad ir vel toj pacioj knygoj apie afganus americoj:
"I see America has infused you with the optimism that has made her so
great. That's very good. We're a melancholic people, we Afgans, aren't we?
Offten, we wallow too much in ghamkhori and  self-pitty. We give in to
loss, to suffering, accept it as a fact of life, even see it as necesary.
Zendagi migzara, we say, life goes on." - idetum vietoj "afgans"
"lithuanians" ir butu kaip cia buve.
bet dar idomiau, kad ir amerikieciai laiko save pesimistais, depresikais
ir su pavydu ziuri i mus, emigrantus. ne pirma karta girdziu: you people
from europe, you know how to appreciate life. visas bajeris tame, kaip
krankt sake: kuo mazesnis issilavinimas, tuo didesnis pasipriesinimas
kritikai. tuo labiau kito patirtis ir noras pasidalinti ja priimama
asmeniskai, kaip izeidimas. o siaip zmones vienodi.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17051