rizikuodama imusti dar viena neapykantos ivarti jau ir taip nekenciamai americai, pasakysiu, kad laisves simbolis ir demokratijos lopsys kapitolijus yra pasatatytas vergu rankommis ir iki siol net su moderniais detektoriais nepavyksta rasti kertinio akmens - taip ir neaisku, ar jis desinej, ar kairej. bet uztai ten neprapuola ne vienas net pasnibzom istartas zodis - jis bumpteli i grindis, pakyla iki kupolo ir sugrizta - panasiai, kaip tas zvirblis, kur jauciu parskrenda. kongreso biblioteka, nu, ta tokia videonuoma, tik knygoms - nu nesvietiskai grazi, gal todel ten tu knygu ir nera, nes kas ziures i knyga, kai sitaip istapytos lubos? indenu muziejus - pats visas kaip grand kanjonas, o viduj pats graziausias menas. ir gerai, kad indenai ismaine auksa i karoliukus, nes auksas tai ka? atnesa sumaisti ir krizes, o stai is karoliuku galima isiuvineti stebuklus. as irgi ismainyciau auksa i karoliukus ir siuvineciau sau, kaip kokia jz, bet negaliu, nes krankte mane tempia tai ant kalno virsunes, tai i kalno pati pilva, kur zmogus ne pirsto nepridejo, o architektura - pats antonio gaudi vaiksciotu issiziojes, galva uzvertes. bajuriausia, zinoma, yra tai, kad tokio tulo James Smithson'o paskutine uzgaida buvo visus savo milijonus vejais paleist - t.y. irengt visus tuos muziejus ir niekada neimt ne cento is lankytoju - tegul bimbineja rankas i kisenes susikise, jeigu tik nori skersai isilgai. o dar atsiranda, anot slogucio, idiotu, kurie visuose tuose muziejuose dirba savanoriais gidais ir visais kitais perkunas zino kuom. dabar jau uzsikloju ir miegoju, nes ryt antru uzvaziavimu nardysim po w.d.c. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17051