Kaip niekas nieko? Aš ir vėl grįžau :) Šiaip tai grįžtu kiekvieną
dieną... ten- kur siela nurimsta, kur kvepia šiluma ir ramybe, na, ramybe
gal sąlyginai, nes mašinoj ramiau... tačiau namie jaukiau ir saugiau
(saugiai irgi sąlyginai, bo gali koks puodas į galvą pataikyt, tamsoje
užlipti ant šimto žaislinių mašinyčių, ar gauti infarktą nuo
slapčia, tyliai ant nugaros užšokusio katino...) ir važiuoti niekur
nesinori, o kai vis tik prisiverti pakelti užpakalį nuo minkšto supamo
fotelio, padėti mezginį ir kažkur, net nesvarbu kur,
išvažiuoti-užlieja pažinimo džiaugsmas, norisi kuo daugiau pamatyti ir
būtinai viską nufotografuoti, net pakeliui į darbą, taipopgi džiugina
žinojimas, kad užsimanius gali grįžti namo, kur tavęs laukia, kur gali
ištiesti pavargusias kojas ir tiksliai žinoti, kad bent jau 30
sekundžių niekas tavęs nepajudins iš ramybės snaudulio... o pasisekus
ir gal dar kokiom penkiom sekundėm ilgiau...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16595