Susitinka šeškynės turgely, prie lašinių, toks asfaltinis žmogelis,
pavadinkim jį grigu, savo družbaną iš to paties baravykinio kaimo, ir
šį vadinkim grigu, nes tuočės dažnam kaime visi vienas pavardes
nešiodavę. Šitas toks kaip petkevičius, burokiniu snukiu,  dar vis
labai  stambus pirdūnas iš mokesčių inspekcijos, su brazium vienam
medžiotojų rately šernus užvertinėja. Zdarov, kap laikais, ploja per
petį burokinis grigas , acimeni kai kaimi per užgavėnes žydeliais
persirengį da vienam grigui kluonų sudeginom. kap neatsimysi,  visas
kaimas juokėsi, atsako anas grigas, bet pats kažko liūdnai žiūro pro
lašinių paltis. bėdon papuoliau, nelinksmai tęsia anas grigas,
prisiminimus rašau, tai vienas tokis, varna, firmačius,
lietuvys-nelietuvys,insižeidis teisman žada duoc. yra bėda, bus ir roda,
atsako burokinis grigas, jei kū- pamačysiu. Tu gi mani žinai. Duok  man
to prachvosto kordinatas, mes ji inspekcijoj rakeliu tep pastacysim, tokias
baudas inpisim, kad maža nepasirodzys. pyziec jo firmai prisisapnuos. A,
davaj, pralinksmėja anas grigas, trukterk tu jį per visus galus, iš many
bus dzidelis puzyrius. Susiskambysim, sako burokinis grigas ir ištirpsta
turgelio tirštymėjė.    

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16595