Aš ne kunigas, bet noriu Jus nuraminti. Štai, ką atsakė Dievas
Abraomui:"Nekelk savo rankos prieš vaiką ir nieko jam nedaryk! ...Aš
laiminte tave palaiminsiu ir dauginte padauginsiu tavo palikuonis, kad jų
bus kaip žvaigdžių danguje ir kaip smilčių jūros pakrantėje...ir
tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės tautos dėl to, kad
paklausei mano balso" . Abraomas buvo laikomas Dievo draugu. Jis su Dievu
kalbėjosi, kaip žmogus kalbasi su žmogumi.Ar Jūs galvojat, kad Dievas
neturėjo teisės patikrinti savo draugo ištikimybės? Žinoma, Jis iš
anksto viską žinojo, bet Abraomas savo širdį ar gerai pažinojo? Koks
džiaugsmas, kai ir pats supranti, kad atlaikei, ištvėrei ir esi
ištikimas Dievui.
 O Dievas taip pamilo pasaulį, kad dėl mūsų savo vienintelį Sūnų
paaukojo. 
Jis Jį vadino mylimu Sūnumi. Gal pagalvojot, kad Jam širdies
neskaudėjo.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16585