Ką aš laikau sektantu, ne taip įdomu. Šiaip čia labai sudėtinga tema,
ir jei aš pasakysiu, kad kas nekatalikas, tas sektantas (atskalūnas,
eretikas), jūs, aišku, pasišiaušite:)). Bet palaukite. Katalikybė
tokia unikali, tokia visuotinė, tokia gili, kad katalikų yra apsčiai
tarp, regis, visiškai nieko bendra su Bažnyčia neturinčių žmonių, o
pačioje Katalikų Bažnyčios šerdyje gali būti daugybė sektantų. Aš
tai dažnai mėgstu prisiminti ŠR žodžius (cituoju iš atminties) -
„daugel ateis iš rytų ir vakarų ir atsisės už stalo drauge su
Abraomu, Izaoku ir Jokūbu, o karalystės vaikai bus išmesti laukan į
tamsybes“. Apskritai, man regis, būti sektantu - tai būti  n u s e k u
s i a m  paskui kitą, ne Dievo, autoritetą, užsidaryti siaurutėje
terpėje ir pan. O toje vietoje (Apd 24,5) apie Paulių parašyta
„nazariečių atskalos vadovas“, ne sektos. Nežinau, iš kokio vertimo
cituojate. Šiaip šiais laikais sektos terminas labai apribotas, ir
dažniau vartojamas „naujųjų religinių judėjimų“ apibrėžimas. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16585