Aplankiau su žmona taikomosios dailės muziejų. Neaišku kur? Negi Balbieriškyje? Palyginus su 15 metų senumo ekspozicija padarytas didelis sprindis į priekį. Man labai patiko kai kurios sagės, žiedai, pakabukai. Prie vitrinų primontuoti slankiojantys rėmai. Gali žiūrėti per didinamąjį stiklą. Turėjau primerkti vieną akį, nes su dviejomis- neryšku . Gal specialiai padaryta, kad ir vienaakiai galėtų gėrėtis? Dar kartą įsitikinau, kad norint pajusti maksimalų kaifą reikia eiti vienam , ir kad salėje daugiau niekas nesitrintų. Apžiūrėjome ekspoziciją dviejuose salėse apačioje, ir antrame aukšte. Trečia salė atitverta juosta, tai priėjau prie aptvaro nors iš tolo pasigrožėti prabangiomis raižytomis spintomis ir komodomis. Tuoj pat prisistatė energinga salių prižiūrėtoja ir kietai pareiškė, kad salė nelankoma, nes netrukus joje gers kavą konferensijos dalyviai. Antrame aukšte viename dideliame paveiksle pavaizduotas senasis Vilnius. Tik valdovų rūmai- mūriniai, o likęs miestas- medinės lūšnelės. Gretimame paveiksle matome Liublino miestą. Mūro miestas, daugybė rūmų, bažnyčių, su nuostabiausiais bokštais. Dingtelėjo mintis, kad tuo metu lietuviai buvo panašesni į Čingis chano mongolus, nei į civilizuotus krikščionis katalikus. Žinoma, galiu ir klysti. Matiekos paveikslas dvelkia gigantomanija. Galima paveikslu grožėtis net stebint pro kitą žiūrono galą. Pasisėmę kultūros, patenkinti važiavome toliau. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17191