stovejau ir ziurejau kaip kranas apvercia akmeni. va cia tai dizainas ir
inzinierija kartu sudeti, galvojau. tai ne kokia šūdauna smc pamaivu
parduotuve. strele susistumia, jeigu reikia apsisukt, gali pasitrumpinti ir
apeiti kliuti, pavyzdziui, medi. is pradziu kranas atsistoja patogioj
padety ir isleidzia keturias kojas. tvirtai isiremia i zeme, kaip koks
gyvunas. netgi palieka apvalias pedas ant slapios zoles, paskui paziurejau.
kranininkas lietuvis, sumanus ir patyres, ir tik viena karta pasake bliat.
kelis kartus, tiesa, dirzai nusmuko ir vel viska reikejo pradet is naujo.
kai viskas buvo atlikta, kranininkas paspaude svirteles sonuose ir kojos
pamazu suejo i vietas, i tokias nisas. strele susimove pati i save. kranas
tapo kompaktiskas, gatve vaziuodamas nieko neuzkliudys. ir tuo paciu turi
nesvietiskos jegos, gali pakelti dvim penkias tonas. va kur dizainas,
sakau.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17191