dabar tik merginoms, ir tik kvailesnems uz mane, bet vargu ar tokiu cia esama. na, gal viena, pati susipras kuri. kai isropoju i miesta, megstu pasitrint tokiose krautuvese tipo "idomybiu ir senienu". i rimtus antikvariatus neinu, ten tupi iskilus poetai ir isdidzios pardavejos, kurios akimirksniu ivertina tavo galimybes. labai nemegstu but ivertinta. taigi rotundo gatvej yra tokia parduotuve, kur vitrinoj grazios serveteles. o paskutini karta maciau uzvezta italisku indu, rankomis tapytu, net pasirasytu, su storu tamsaus aukso apvadu. man patiko toks dubuo vaisiams, bet apie pirkima kalbos nera. aplankuose, tarsi kokie grafikos lakstai, sudetos serveteles, tikriausiai vadinamos "dekupazinemis". bet tuo metu dar sito nezinojau, apie tokius zavingus dalykus, kaip "dekupazas" suzinau paskutine mieste. versdama lapa po lapo, viena pazinau: su saulegrazomis, musu sauluteje dvidesimties serveteliu pakelis kainuoja nepilnus tris litus. o cia viena - litas. as patylejau, bet mano drauge kitoj panasioj parduotuvej pakele veja: gal jus, sako, isprotejote? viena servetele litas penkiasdesimt? ta mano drauge isties sauni. bet pardavejos jai pasake, kad tai dekupazines serveteles, tiksliau tai net ne pasake, o suriko ir vos mano draugei akiu neisdraske. ne visose krautuvese galioja taisykle "pirkejas visuomet teisus", yra krautuviu, kur kainos nustatomos "po poniatijam". ai, gal jau pasakojau. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17191