man patinka bet kokia pozicija, kuri isreiksta risliai, protingai, stilingai ir smaiksciai; net jei su ja nesutinku, tai bent gerbiu ar megstu, man tai literaturiskai skanu. taip pat smalsu, kas nauja (jei nera zutbutinio poreikio rinktis arba arba); nes kas daugmaz aisku, nuobodu ir nebeidomu. nemanau, kad visada verta isipyrusiai ir gynybiskai laikytis kazkokiu sukalkejusiu asmeninio nusistaymo klisiu (a la tikruju poziciju), jei tai trukdo pamatyti kas nauja, smaikstu ar reikalauja pakrutinti smegenis, tam kad galetumei nusistatyti su tuo savita santyki; bet tai kartu galbut ir beda, nes mano filosofinis issilavinimas ismoke mane i viska ziureti kritiskai, kaip i tai, kas ribota, zmogiskai netobula ir bendrai paemus nebutina (net ir i dieva, kiek jis pasirodo kad ir per tamstos interpretacijas; jos man atrodo daugmaz nuspejamos, bendrais bruozais numanau, kokioje gardeleje galeciau jas patalpinti, mazdaug koki argumentacijos lygi atitinka; ir maloniai nustembu, kai suklystu ); o kartais norisi tokio visisko ramaus uztikrintumo, be jokiu didesniu abejoniu; kuri butu galima visaip varijuoti, ramstyti vartyti ir grazinti, puoseleti ir visada tureti nuomone duotu klausimu. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17229