Matai, kaip kartais keistai gaunasi, parašiau Nebui tą "išsiurbti
kilimą", nes sau taip sakiau, kai įsijungiau kompą ir perskaičiau, kas
ką prirašė, brūkštelėjau Nebui tą 176269, galvojau, kaip tau
parašytti, kad padėtų ir kad priimtum, kol pasidariau arbačiukės,
žiūriu - jau tavo kometaras apie tai, kokia aš veidmainė (žvilgtelėk
į komentarų laiką, pati pamatysi), tai ką gi galėjau tau pasakyti. Gal
keista, kad teisinuosi, aiškinu, bet gi būna, kad esi nepastabus,
užsiėmęs ar tiesiog nesugalvoji, ką pasakyti. Nepykstu, vis dar
galvoju, ką tau galėčiau pasakyti. Gal tik tai, kad jei bus labai sunku,
galėčiau pasliūlyti išgerti kartu arbatos puodelį. Gal tai atrodo ir
niekai, bet kai man buvo sunku, tos draugų kavos-arbatos padėjo
atsistoti, kaip tik šiandien galvojau, kad jiems, draugams esu dėkinga
už tai, kuo tapau - ko išmokė, parėmė, į užpakalį laiku įspyrė,
Ypač tai vertinu. Taigi, dar kartą - galiu pasiūlyti kavos/arbatos, kai
tau reiks.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17229