Kartą, seniai, toks amerikonas pasakojo, kaip jo (architekto) kompanija
bankrutavo ir jis liko be darbo, o gal šiaip liko be darbo, neesmė. Jis,
aišku, labai pasimetė, na, kaip sakoma tokiais atvejais "ką aš dabar
darysiu", o žmona jam sako - o tu išsiurbk kilimą. Tada sutvarkyk
garažą. Jis pagalvjo - o kodėl gi ne, pradėjo tvarkyti visus
nepadarytus darbus, sako, kažkaip savaime pajutau, kad ir gyvenime vėl
viskas pradėjo tvarkytis, netrukus ir darbas atsirado. Kai mane ištinka
panaši situacija, vis pasinaudoju tuo patarimu "išsiurbti kilimą".
Šiais metais irgi maniau, kad nebeturėsiu darbo, dar ir dabar neaišku,
ar manoji darbo vieta atsilaikys prieš krizės negandas, tai va, kadangi
kilimo neturiu, vasarą perdažiau sienas, dar vieną kitą idėją taip
bedažydama sugalvojau. Taip gimė manoji "stotelė". Kartais stabtelėti
nėra blogai. Nesu tikra, kad šis mano pasakojimas labai padės, bet man
vis dar tas "išsiurbti kilimą" padeda ir dar kaip. Dalinuosi, kuo turiu,
geriau nieko nesugalvoju, tiesiog laikykis.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17229