vaziavau troliku, isikibus ir rankena ziurejau pro langa. tarsi. bet is
tiesu tai istempus ausis klausiausi kaip dvi moterys snekasi zemaitiskai.
pagyvene. kalbejosi apie uzsieni. kaip vieniems isvaziavusiems sekasi, o
kitiems ne. pavyzdys - spalvinga istorija apie kaimynu dukra. kuri
issilavinus, baigus mokslus, dirbo mokykloje. isvaziavo i uzsieni.
parsiveze vyra, kuri vis venge rodyt. reikia manyt, kad pasakotoja
tikslingai ir ne karta lankesi pas kaimynus, noredama pamatyt. bet jo nera
ir nera. galu gale pamate. jetau jetau. didziulis, rankos va tokios,
panasus i bandziuga. juodas. juodumo laipsnio iki galo nesupratau, bet
vaikas irgi juodas. kaimyne apie ji (vaika ar teva?) sako, kad jis "pats
lietuvis, pats lietuvis". ka tai reiskia? man liko misle, gal tai
tarmiskai. sako, kad jis geras zmogus, tas uzsieninis kaimynes dukros
vyras. tai kas, kad geras zmogus? klausia pasakotoja retoriskai. gyvena be
sliubo. koks ten sliubas?! dar kad butu koks mokytojas arba mokyklos
direktorius, o cia - biznierius (paniekinamai). ta kaimynes dukra, kaip
supratau, dar gyvendama lietuvoj turejo vaikina lietuvi, kuris buvo aukstas
ir grazus. bet jai nepatiko, nes buvo "mamytes sunelis". patyliukais buvo
paaiskinta, kas tureta omeny, neisgirdau. kazko truko jam. cia jau buvo
mano stotele ir reikejo islipti. neissidaviau ne menkiausiu judeseliu, kad
idemiai klausiausi. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17229