is pat ryto atejo telefono meistras ir sutaise telefona. buvau nutraukus
laideli, kai atstumiau koridoriuj spintele tvarkydama. gi pries kaledas,
sakau. atvirai sakant, ten ant tokiu snargliu prikabinta, visi laideliai
atviri, tai, ko gero, kiekviena karta, kai pajudinsiu, turesiu kviestis ta
meistra. sudas zinoma. toks nekalbus, raudonai apsirenges, nes teo. siaip
neprataria nei zodzio, bet pabambet ant valdzios, kuri atima is zmoniu ju
uzdirbta centa, vistiek rado proga. tarsi tycia ta valdzia noretu visiems
pakenkti, pabloginti, sumazinti. juk tuo paciu pati sau kilpa ant kaklo
uzneria. va tokie glusai kaip tas meistras mums tikrai prisauks nelaime. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17229