Kriaušių skynimas nuo paskutinės 5 m. aukščio kopėčių skersinio,
kai pučia gūsingas stiprokas vėjas ir kriaušė su visomis kopėčiomis
šoka vėjo glėbyje ne blogiau už konkurso "šok su manimi" šokėjais,
kai truputį ar daugiau virpa kinkos ir stengdamasis nežiūrėti žemyn,
viena ranka iki skausmo įsikabini į šaką, o kita skini nuo viršūnės
rinktines didžiausias, raudonšones kriaušes ir atsargiai, kad
nesusidaužytų dedi į šalimais ant gretimos šakos pakabintą krepšį,
tada pajunti , kad nesi dar visiškas nukvakėlis. Smagu su pilnu sunkiu
krepšiu atsargiai sliuogti žemyn ir pagaliau pajusti tvirtą motiną
Žemę po savo kojomis. Kartu tai buvo ir treniruotė, nes šiandiena yra
vėl karstymosi kopėčiomis diena. Džiugi, nes per aukštų medžių
tarpušakius tiesiu telefoninį laidą iki kaimynės namo- antradienį
turėtų prijungti internetą. Negaliu patikėti, kad turėsiu daug maž
neblogą, galėsiu net muzikos klausytis, peržiūrėti klipus ir t.t.
Liuks. :)))

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17229