jūs atsiliepėt apie šį tekstą mandagiai, korektiškai, tolerantiškai;
kitaip sakant, abejingai. su atlaidžiu supratingumu, kuris, maskuodamas
žvilgsnį iš aukšto, kartais blogiau negu atvira pykčio ar neapykantos
išraiška
Aš gi puoliau aistringai ar irzliai burnoti, nes mane šis tekstas
užkliudė. tiek jo mintis tiek šiaip asmeniškai; mat andai rašiau
disertaciją apie kūniškumą ir jos nepabaigiau, nes supratau, kad ne
taip keliu klausimą, kad negaliu ištrūkti iš minėto dualizmo, o šis
prasilenkia su dalykų padėtimi; pagalvojau, kad nėra vienos kūniškumo
idėjos ar esmės, kad būtų galima nustatyti jos santykį su protu ar
siela ar skaičiumi, ar pan (vis tie patys dualizmo rėmai); veikiau yra
daug skirtingų, kartais labai menkai susijusių pasakojimų apie
kūniškumus; ir galūt net nereikia jų visų vėl atgal redukuoti į
kokį platų, bet tuščią dualizmą; etc ir pan. (dar nesu nusiteikęs
plačiau apie tai kalbėti; čia juk tikrai ne konferencija).
taigi, šis tekstas sukėlė mano ankstesnių svarstymų dumblius; kita
vertus, suerzino ir savo mintimi - kažkaip groteskiška ir makabriška,
kai gydytoja ramiai svarsto ar verta jam gydyti ligonį; jau pats toks
svarstymas kažkuo nepadorus;  kažkoks moralinis  kurtumas pasireiškia;
arba dabar tas haitis: guli (žr. e žinia) prispaustas luito vaikas,
kuriam jau ne kas ateity; negi dabar imsi svarstyti, verta padėti ar ne? 
mano galva, kiekvienas, net ne gydytojas, pamatęs tokį vaiką ar
pargriūvančią bobulę, daug nesvarstęs pultų padėti. jei ne, tai jau
būtų nežmoniška;... nors žmonėms ir tai kartais būdinga. nemanau,
kad tokį autorės požiūrį lėmė koks nuovargis, mizantropijos
priepuolis, ar abejonė savo pašaukimu; iš tų patetiškų, egzaltuotų
intonacijų sprendžiu, kad čia viso labo nevykusi poza ar tiesiog
kvailumas; kuris šiuo atveju yra tik lengvinanti aplinkybė.
žinoma, turiu atiduoti duoklę ir jūsų talentui įgelti ar bakstelti,
kur jautriau; nors man tai pasirodė kiek juokinga, bet štai jau kiek
laiko čia maigau klavišus, kurpdamas jum atsakymą... na, bent jau
pykčio tai nejaučiu (gal dėl to, kad ką tik pažiūrėjau gražų
sentimentalų filmuką "mary and max"; to paties australo adamo ellioto,
kur sukūrė ir  harvey trumpet).

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17317