TOMAS pateikia penkis Dievo buvimo įrodymus (quinque viae). Kadangi žmogaus (kaip kūniškos būtybės) pažinimas prasideda nuo juslių, TOMAS atmeta apriorinius Dievo buvimo įrodymus. Todėl jo įrodymai remiasi patyrimu. Jie pagrįsti regressus in infinitum (grįžimo į begalybę) draudimu. Bet koks judėjimas ir kitimas turi turėti judintoją. Kadangi judinamų judintojų seka negali tęstis iki begalybės (juk tada nebūtų judėjimo pradžios), tai turi būti pirmasis judintojas, kuris pats būtų nejudamas, o tai yra Dievas. Kiekvienas veiksmas turi priežastį. Kadangi niekas negali būti savęs paties priežastimi (juk tada jis turėtų būti ankstenis už save patį), o priežasčių seka negali nusitęsti iki begalybės, tai turi būti pirmoji priežastis, kuri nebūtų savęs priežastimi, o tai yra Dievas. Aptinkame daiktus, kurie gali būti arba nebūti. Jei viskas galėtų būti arba nebūti, tai kažkada galėjo nieko nebūti, tačiau tada niekas nebūtų galėjęs pradėti egzistuoti. Vadinasi, yra daiktų, kurie yra būtini, būtent – patys savaime arba kitų daiktų dėka. Kadangi seka, sudaryta iš daiktų, kurie reikalingi kitų daiktų, negali būti begalinė, tai turi būti pirmas ir savaime būtinas daiktas – Dievas. Visų daiktų kokybės būna įvairaus laipsnio. Tai yra įmanoma tik tada, kai esti tam tikras matas, kuris būtų tų apibrėžčių tobulybės šaltinis – Dievas. Idant pasiektų tikslą, neturintys proto daiktai reikalingi to, kuris tą tikslą žino ir kuris juos į jį kreiptų (pvz., strėlei reikalingas šaulys). Todėl tikslingas pasaulio sutvarkymas reikalingas Dievo kaip aukščiausiojo valdytojo. Dievas sukūrė pasaulį kaip visetą tobulą, taigi blogis pasaulyje randasi ne iš Dievo. Kadangi visa, kas turi būtį, kyla iš Dievo, blogis negali turėti tikrosios būties. Todėl TOMAS blogį vadina stygiumi (privatio), kiekvienai būtybei būdingo gėrio nebuvimu. Jei blogis suprantamas kaip stygius, tai visada reikalingas subjektas, kuriam tas stygius būtų būdingas – gėris. Todėl blogis negali sueikvoti visos būties, nes tada jis pats sunaikintų save. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16599