Aristotelinis-tomistinis požiūris yra toks: tiek augalai, tiek gyvūnai, tiek žmogus turi sielą, bet skirtingą. Augalai - vegetatyvinę, gyvūnai - vegetatyvinę-sensityvinę, o žmonės - dvasinę, kuri atlieka ir vegetatyvinę bei sensityvinę funkcijas. Augalų ir gyvūnų siela yra materiali, natūraliai atsirandanti užsimezgus gyvybei ir išnykstanti jai žuvus. Ją galima tiesiog tapatinti su gyvybe. Žmogaus siela yra dvasinė, sukuriama tiesiogiai Dievo vos užsimezgus naujam embrionui, po mirties atsiskirianti nuo kūno ir gyvenanti kaip atskira substancija iki kūnų prisikėlimo pasaulio pabaigoje. Žmoguje nėra sielos ir dvasios kaip skirtingų principų (pagal platonizmą), bet ta pati dvasinė siela atlieka ir gyvybės bei jutimo funkcijas. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16599