nesu nei rasytoja, nei kabako lankytoja, perpasakosiu, ka girdejau per bbc. vienas bicelis is rumunijos, patyres gyvenime silto ir salto, pagaliau sulauke savo zvaigzdziu valandos. nezinau, ar zmogus, kuris sito sieke (o siekia juk kiekvienas), pagaliau pasijunta laimingas, kai sulaukia. gal priesingai - sako "et, pasiekiau, ir kas toliau?" ir nuleidzia rankas. nezinau, kaip yra. bet dauguma zmoniu nori tokia busena isbandyti. taigi rumunas menininkas tapo pripazintu. atsitiktinumo deka, is tiesu. kuri laika bastesi po paryziu budamas benamiu, o gal turedamas tik labai skurdu busta. siaip ar taip, is pradziu buvo ne pyragai. bet ka jis darydavo: rinkdavo visokias atliekas, siuksles, ismestus daiktus (tarp kuriu pasitaiko tikru idomybiu, zinokite) ir klijuodavo koliazus. viena diena kazkoks zmogus ji uzkalbino. paklause ko jis iesko siukslyne. rumunas atsake, kad yra menininkas ir iesko savo darbui medziagos. tas uzkalbines zmogus irgi pasirode menininkas ir jiedu iskart surado bendra kalba. paklaustas kiek turi sukures darbu, rumunas atsake, kad tukstanti astuonis simtus. cia bbc zurnalistas, iki tol tik pavydziai klausesis (suprantama, zmogus saziningai dirba zurnalistu, zino mazdaug kokia karjera jo laukia, bet be jokios perpsektyvos, kad ji kazkas staiga atras ir ivertins kaip koki deimanta zibanti pelenuose), suktelejo: tukstanti! i ka pasakotojas ramiai atsake: ir astuonis simtus. kur jis toki kieki laike? savo kukliam buste. zinoma, smalsumas nuvede meno medziotojus ir ta kuklu busta ir koliazai pasirode labai meniski, isradingi ir vertingi. taigi rumunu menininkas susilauke rimtu pasiulymu, pamirsau konkreciai kokiu. akimirksniu tapo turtingas ir garsus. kas isidemetina: jo gyvenimo istorija pati savaime jau galetu pasitarnauti siuzetu filmui. gimes jis rumunijos kaime, o jo tevas buvo partinis kaimo virsininkas, mes zinom, kas tai yra. savo koliazuose menininkas vaizduoja to buvusio gyvenimo realijas, zvelgdamas i jas ne nostalgiskai, kaip kad musu kolukieciai daro, o priesingai - labai skaudziai, su karteliu ir sarkazmu. daugelyje jo darbu vaizduojamas caucesku. anuomet caucesku jam kele baime, taip pat kaip ir jo tevas, kuris buvo savo kaimo mazas caucesku. sunus nepanoro sekti tevo pedomis ir daryti partine karjera. vadinas, jam uzteko drasos tapti maistininku. ir stai kokia grazi pabaiga, kiekvieno nepripazinto dailininko svajone. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17452