antras punktas: neskubek, dziaukis akimirka. cia autore stebi save. kaip ji elgiasi su savo dukra. nuolat skubina ja. net i parka reikia nueit kuo greiciau, o ten jau suptis supynese ir tai turi but smagu. o gal dukrai norisi pakeliui sustot is stebeti kaip viksras sliauzia? teisingas pastebejimas, jeigu autore pakeis savo elgesi, tai tik i nauda. tik pradedama ji prisimena savo vaikyste, kai zaisdavo su vaikais, o mamos sustoje juos stebedavo. ji sako, kad tuomet pajusdavusi tikra laisve. na, manau, kad vaikai pajunta laisve, kai mamos nestebi. nes koks gi idomumas, kai mocia akis i tave ismeigus. po daugelio metu kai suzinai, ko jie ten vieni prisigalvodavo, plaukai siausiasi. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17452