Velnias nenuilstamai dirba bausdamas ir gąsdindamas savuosius tarnus, retkarčiais juos ir pamalonindamas. Pagrindinis jo ginklas - mirties geluonis, silpnesnis - ligos ir įvairios nelaimės. Natūralu, jog daugelis jo bijo. Tačiau blogis naikina blogį. Tai rodo senas simbolis - gyvatė ryjanti savo uodegą. Nusikaltėlių daugiau sunaikina nusikaltėliai negu policija. Taip pat velnias, jeigu reikia, gali ugdyti ir kito pono tarnus. Kadangi jis (kaip ir visi angelai) nežino kas įrašytas į gyvenimo knygą, todėl turi vargti iki šventojo mirties, jį gundydamas. Dievas žinojo kokiu taps vienas galingiausių angelų, tačiau Jis ir jam, kaip ir mums visiems, leidžia pasirinkti. Bausti (neduoti gyvybės) tam, kuris ateityje padarys kažką negero, nėra visa žinančio Dievo principas. Predestinaciją nesunku suprasti paskolinus draugui knygą ir žinant, jog jis laiku negrąžins. Priimdami, jog draugas žino kad laiku grąžinti yra geriau, jis kartu yra laisvas pasielgti kaip tinkamas, nepriklausomai nuo mūsų žinojimo. Velnias, kaip dvasia vienu metu mato visą pasaulį. Kitaip nebūtų galėjęs gundymo metu parodyti Jėzui visų pasaulio karalysčių. Visatoje yra tik du ponai. Nėra nei trečio ar ketvirto. Mūsų uždavinys pasirinkti kuriam iš dviejų tarnausime. Madinga sakyti aš tarnausiu gėriui, valstybei, tautai, šeimai ir pan. Tačiau tai nepanaikina minėto suskirstymo. Koks gudrus ar išradingas bebūtum, ieškodamas pasiteisinimų dėl nenoro tarnauti mylinčiam Ponui, tai visvieną reiškia širdies pasirinkimą. Vienas siūlo brangiausią turtą - amžinąjį gyvenimą, kitas, kaip neišprususių genčių atstovams - veidrodėlius ir blizgučius čia, žemėje. Jo dovanų dydis priklauso nuo apgaunamųų sielų skaičiaus. Nors dažnai apgautieji manosi esą apgaudinėtojai. Žmonėms būdinga pervertinti savo galimybes. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17452