Prisimenu kai ką iš Kauno laikų, dirbant viename projektavimo institute. Didžiausi kovo 8 dienos šventėjai ir organizatoriai buvo stikliuko mėgėjai. Jie surinkdavo iš vyrų pinigus, nupirkdavo raudonųjų tulpių po vieną kiekvienai moteriai. Joms būdavo prisakoma paruošti stalą. 12 val. užrankindavo duris ir prasidėdavo šventė. Baliavodavo visi skyriai, įskaitant ir administraciją. Organizatoriai švęsdavo iki vidurnakčio. Būdavo ir kurioziškų atvejų. Vienas jaunas projektuotojas, sugalvojo išlipti per langą, bet pamatęs, kad apsiriko ir yra ne pirmame, o ketvirtame aukšte, paskutiniu momentu spėjo užsikabinti už palangės. Sugėrovai mėgino jį už rankų įsitraukti atgal, bet kabikas turėjo dar proto- liepė neliesti jo rankų, o traukti už rūbų. Viskas baigėsi laimingai. Kitą kartą vienas darbuotojas su žavia blondine bendradarbe užsirakino aktų salėje, kur gėrė šampaną ir dar iš šautuvo šaudė į degančią žvakę. Žvakė nuvirto ir kilo gaisras. Kartą įvyko muštynės tarp instituto vadovų ir aptarnaujančių restorano jaunų oficiantų.Vadovai kelias dienas vaikščiojo su fanarais. Žinoma, apkaltinti buvo oficiantai. Baliai buvo tapę kažkokia privaloma švente. Buvo švenčiami visų darbuotojų vardadieniai, gimtadieniai, valstybinės ir religinės šventės. Taip statėme komunizmą. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17452