miela Noe, taip ir maniau, kad esi fundamentalistė, bet tikiuosi, kad ne teroristė. Taip, klausei apie centrą, bet visai pamiršau tavo klausimą, o tu pamanei, kad nuleidau jį negirdomis. Taigi apie "centrą" ir jo nebuvimą galima būtų visą dieną ir net dalį nakties šnekėti (kitą dalį nakties galima nešnekėti), bet jei trumpinti, tai, mano manymu, trumpinys galėtų skambėti taip - atsisakius centro sąvokos tiesiog viskas apsiverčia ir atsistoja į savo vietas. Jei rimtai paanalizuotume bet kurios civilizacijos CV (curiculum vitae), rastume ten daugybę "sąvokinių paklydimų"; juk sąvokos "kažką" įprasmina, o po to tą "kažką" ir reiškia, o įprasmina tai iliuzijas iš paprasčiausios inercijos, įprasmina norus, o ne galimybes, lūkesčius, bet ne ateisiančią tikrovę. Pati gi žinai, miela Noe, kaip buvo su nekilnojamu "turtu" - daug kam žydrieji "praturtėjimo"(="centro") lūkesčiai tapo žiauriausia "nuskurdimo"(="diktatūros") realybe. Tokiomis "=" tenoriu pasakyti, kad manymas apie "centrą" ar net centrus implikuoja "tvirtarankio" valdymo būtinybę. Taigi centras yra vienas iš "sąvokinių paklydimų", K.Poperio pavadintas "trečiuoju pasauliu", kuris, beje, yra visai realus, nors sudarančios sąvokos yra neapčiuopiamos. Panašiai ir centralizuotos, kaip taisyklė - vienadievės (bet ne vienadienės) religijos - intencijinio/trokštamo gėrio jose ne daugiau nei realaus blogio - pati matai. Bet tai nereiškia, kad visus gėrio troškimo frontus reikia uždaryti, dešimt Dievo įsakymų suplėšyti, o teokritikams užčiaupti burnas. Kritikai kritikuoja atskirumus, o ne bendrumus. lašara patvirtintų, kad apskritimas savo vienmačiame "viduje" centro neturi, nors iliuzija, ant kurios daug kas pasimauna, sako ką kita. Tik siauras matymas įžvelgia pasaulyje centrus, jį praplėtus centrai išnyksta ir įsijungus saviorganizacijai subujoja becentrė Visata ar/ir Globalus Protas. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17452