bet ir pavadinimą sugalvojo - "Trumpas komentaras...". O tai koks tada
netrumpas? pala, pabandysiu jį čia įdėti, po to išimsiu, kad
įsitikintume jo trumpumu.
Trumpas komentaras apie komentarus

RYTIS RADAVIČIUS


Jau kelis mėnesius esu toliau nuo įprastų popierinių „Šiaurės
Atėnų“, skaitau internetinį variantą, neišvengiamai peržvelgiu ir
komentarus. Keista juos skaityti po esė ar eilėraščiais, kultūriniai
leidiniai galėtų jų išvis atsisakyti, juk turi laiškams ar polemikai
skirtas rubrikas, deja, internetinėms taisyklėms lenkiasi net ir jie. Bet
jeigu jau yra komentarai kultūriniuose leidiniuose, įdomu pasidairyti,
kokie jie. Kartu pasitaikė proga įvertinti komentarus apskritai, ką jau
senokai ketinau padaryti.

Netrukau pastebėti, kad „Š. A.“ internetinių komentarų lygis nėra
aukštas: patiko, nepatiko, tas tuščias, šita idiotė, visi
užsičiaupkit, aš viską geriausiai žinau. Sublizga čia ir vienas kitas
neraštingumo perlas. Ir pagiežingumu dažnai prasimuša
neišsipildžiusio menininko nevisavertiškumo kompleksas. Menininkai, kaip
žinoma, labai jautrūs kitų pripažinimui. Kita vertus, malonu kartais
aptikti taiklią kritikos strėlę ar lengvos ironijos smeigtuką.

Atrodytų, kad išskirtinis leidinys turėtų turėti išskirtinius
komentatorius, bet taip nėra. O taip nėra todėl, kad jie visur vienodi.
Abejoju, ar „Š. A.“ komentatoriai intelekto koeficientu ar
išsimokslinimu lenktų savo „kolegas“ iš kitų portalų. Užsienio
kultūriniuose interneto leidiniuose padėtis pastebimai geresnė, bet
Lietuvai tai dar palyginti naujas reiškinys, o ir disputo kultūros ne
daug kas spėjo įgyti. „Š. A.“ komentatoriai niekuo nesiskiria nuo
visur keikiamų delfi.lt ar kitų dažniausiai skaitomų Lietuvos portalų
komentatorių. Daugiausia konstruktyvių komentarų pasitaiko vz.lt, bet
tai rimtų verslo žmonių portalas ir komentarų ten apskritai nedaug.
Dažniausiai portaluose pasitaiko nepatinkančias nuomones reiškiančių
autorių ir komentatorių siuntimas į delfi.lt. Akivaizdu, kad taip
mėginama pakelti savo, kaip aukštesnio lygio komentatoriaus, vertę. Nors
tas delfi.lt atrodo toks blogas gal dėl to, kad yra didžiausias, turi
daugiausia skaitytojų ir atitinkamai – daugiausia komentatorių, todėl
ir kvailių tarp jų daugiausia. O jie, kaip žinoma, rėkia garsiausiai.

Komentarų fenomeną galima skirti į du lygmenis. Pirmasis –
psichologinis: kas ir kodėl rašo komentarus. Rašyti komentarus internete
visų pirma skatina noras būti pastebėtam, garantuota galimybė
pareikšti realiame pasaulyje niekam neįdomią ir nereikalingą nuomonę.
Šiuo atveju ta nuomonė tikrai atsidurs viešoje erdvėje, gal net bus
pastebėta ir į ją atsakyta. Mažai tikėtina, kad turintys su kuo
įdomiai padiskutuoti žmonės visur internete palikinėtų savo nuomones.
Juo labiau – galintys parašyti per redaktoriaus filtrą perleidžiamą
tekstą. Svarbus, aišku, ir žaidimo veiksnys, žaisdami žmonės
atsipalaiduoja, nors ir kelioms minutėms. Tik žaismingumo komentaruose
pasitaiko nedažnai.

Internetinių komentarų populiarumą lemia anonimiškumo galia,
nebaudžiamumas įžeidinėti. Nors keli teismo procesai jau parodė, kad
ribos yra. Beveik nėra komentatorių, pasirašančių tikru vardu ir
paliekančių savo kontaktus, nes to niekam nereikia. Kitas dalykas –
laiko turintis žmogus jau spėjo tapti retenybe, šiuolaikinis pasaulis
kenčia nuo chroniško laiko deficito. Jei vos atrandame laiko susitikti su
draugais ar paprasčiausiai išeiti pasivaikščioti, ką jau kalbėti apie
susitikimus padiskutuoti atitinkamose bendrų interesų kompanijose,
seminaruose ar klubuose. O komentarą parašyti galima neatsitraukiant nuo
darbų, greitai. Internete bendrauti patogu ir nepavojinga – nereikia
daug galvoti (netgi būtina daug negalvoti, jei nori būti pirmas),
stengtis pagrįsti savo nuomonę, išplėtoti mintį, bijoti apsijuokti,
nes kito prieš save nematai, jis anonimas kaip ir tu, todėl ramiai galima
jį įžeidinėti, nors šiaip negalima. Būtent šis „patogu“
tiksliausiai apibrėžia šiuolaikinio žmogaus keitimąsi –
nukrypstančios nuo normos pastangos, didesnės už skiriamas apsipirkti ar
kelionei maršrutu namai–darbas–namai, jau reiškia vis sunkiau
toleruojamą diskomfortą. Žinių visuomenė pamažu virsta patogumo
visuomene.

Antrasis lygmuo – komentarų kokybė ir forma. Dėl to paties laiko
neturėjimo dažnas komentatorius pasirodo nesuvokęs teksto minties,
neišgirdęs to, ką autorius norėjo pasakyti, ir todėl nusišneka,
kabinėjasi prie nereikšmingų detalių ar autoriaus, ypač jeigu šis
žinomas platesnei auditorijai. Tokia analitinė impotencija tapo standartu
ir konstruktyvios pastabos ar vertinimai atrodo pernelyg pretenzingi. Bet
vėl – įžvalgūs ir aiškiai dėstyti mintis sugebantys žmonės
komentarų paprastai nerašo, jie rašo tiesiai redakcijoms.

Diakritiniai ženklai komentaruose yra tokie pat reti kaip ir gerai
suformuluota mintis, nors lietuviškas raides savo kompiuterių
klaviatūrose turi beveik visi. Suprantama – to paties patogumo dėlei
standartu tapo 26 lotyniško alfabeto raidės. Svarbiausia, kad greičiau
ir patogiau. Juk lietuviškomis raidėmis rašyti sunkiau, reikia perjungti
klaviatūros kalbą, jas susirasti, o jų net devynios. Čia bendra
elektroninė problema, ne tik lietuvių, bet ir visų tautų, turinčių
nuo lotyniško nukrypusį alfabetą.

Komentarai tapo nemokama, visiems prieinama lengva pramoga, tai terapinė
paslauga reikšti savo nuomonę. Rašoma taip, kaip valgoma greitojo maisto
užkandinėje, komentarų rašymas yra vartojimas. Ir intelektualinės
disciplinos iš komentatorių reikalauti neverta. Ne kiekvienam lengva iš
milžiniškų informacijos srautų atsirinkti tai, kas reikalinga ir tikra,
iš savo minčių – taip pat. 
Na matote, koks, anot RR, yra trumpas komentaras. Jei visi tokius rašytų
ir trumpais vadintų? Ir dar nieko doro nepasakytų? Eik tu peklon.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17454