bravo, archyvare. man irgi atrodo, jog blogiausia skelbiamuose tekstuose yra ne didaktika (nors pastaroji, žinoma, visada dvelkia vienokia ar kitokia impotencija, bandoma kompensuoti labai pigiais metodais), o nekūrybingumas. savo buities pateikinėjimas būties pavidalu. ir yra tų nuolatiniais simuliakrais gyvenančių žmonių, o jų kaukės paprastai būna vertinamosios, iš esmės tai - teisėjų perukai. nelabai jie man trukdo, nes visada įmanomi identifikuoti ir ignoruoti. tačiau kai jų taikiniu tampa kad ir mūsų bendruomenė, sunku susilaikyti nuo ironiško šypsnio. nors ypatingai čia taškytis ir smerkti tikrai būtų per didelė dovana vargšei paklydusiai avelei:) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17454