Talentingas autorius kurdamas yra  nuosavame transe, ar sapne, jis tarsi
sapnuoja savo kūrinį apimtas to banalaus "įkvėpimo", ir tuo metu 
rašydamas jis  tikrai negalvoja  net apie skaitytoją( jei ti nėra
komercinis rašytojas, rašytojas"prekystalių patelė/prostitutė",  nė
apie recenzijas jis negalvoja,juolab  apie  anoniminėse mėlynėse
tūnančius komentatorius. Rašydamas jis yra tekste, teksto viduje,
struktūroje, fabuloje, jis kalbasi/tariasi su  herojais, kai kada  jis
nieko nevaldo- o jį valdo ir veda tekstas - ligi finišo. Tik paskum,
baigęs, jis tarsi atitoksta, ir laukia, atšlijęs, kolei tekstas
atvėsta, ir Autorius gali  skaityti tekstą savo kaip svetimą,
nepažįstamą. Tada jis blaiviai, atšlijai pamato netobulumus, taiso,
koreguoja...ir t.t.  Tikras Autorius savęs negins, jį  apgins  jo
Tekstas, net jei jis komentatoriams ir nepatiktų. Autoriaus nebelieka, jį
atstovauja Tekstas, ir jokiais komentarais įžeisti/įskaudinti/nesuprasti
Autoriaus neiįmanoma. Jo nebėra, Autoriaus. Visada lieka publikuojamas
Tekstas, o autorius pasitraukia, ir mes net nežinome, kurioje kūrybinėje
vietovėje jis jau gyvena.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17454