Tu jautri ir geranoriška žmonėms, asmenims. betgi tarp Autoriaus ir
Teksto  privalo ( o ir  atsiranda) plyšys, tarpsnis, autonomiškumas.
Geras  autoriaus Tekstas kalbasi su Skaitytoju, o ne  Rašytojas: jis
parašė ( gal netgi krauju, gyvais nervais, priešinfarktine
širdimi)tekstą, bet jis, Autorius ilgainiui atitolo, ir Tekstas tikrai
įgijo savarankiškumą, ne tik autonomiją, ir jau žadina, žavi,
sukrečia mus, Skaitytojus ( vargu, ar  gebėtų sukrėsti Autorių,
abejoju labai, nes Autorius jau kitur, gal net kitame  teksto sapne).

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17454